2019-09-23, pirmadienis, 03:55.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:06, leidžiasi 19:14, dienos ilgumas 12:7.

„Bėdų turgus“ joniškietiškai (antra dalis)

2018-12-08, paskelbė Dienos NAUJIENOS
„Bėdų turgus“ joniškietiškai (antra dalis)

Dezinformacija ir toliau sklando facebook platybėse. Ir vis iš tų pačių lūpų. Kai kas net palaikina. Ir nieko baisaus, jeigu jiems taip atrodo. Kiekvienas turime teisę į savo nuomonę. Portalo nuomonė kitokia. Kad kai kam neprisisapnuotų, girdi, esame vienoje kurioje nors pusėje, paprašėme padėtį rajone pakomentuoti Joniškio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojos medicinai Jolantos Stirblienės.

 

Dezinformacija, nes tiesa konstatuojama nutylint antrą pusę:

 

GYDO ŽMONĖS, O NE SIENOS


Klausimas paprastas - kodėl ir kur „emigruoja“ gydytojai iš Joniškio ligoninės?
Ligoninės reikia - kuo arčiau žmogaus, tuo geriau. Bet juk sienos nepagydys. Reikia specialistų.
Sakote, sostinė ar užsienis paviliojo? Nieko panašaus. Juk dalis joniskiečių neduos sumeluoti - lankosi pas tuos pačius gydytojus, tik jau Pasvalyje ar Radviliškyje.
Iš Joniškio išvykę medikai sėkmingai dirba tokio pat kalibro miesteliuose!.. o pas mus - nebėra kam gydyti.
Paskutinis atvejis iškalbingai pabrėžia minimą dėsningumą - jauna gydytoja turejo namą Joniškio rajone. Savivaldybė skyrė 15 tūkst. eurų įsikūrimui - kad tik specialistei būtų patrauklu likti čia.
Gydytoja net nepasinaudojo jai skirta minėta išmoka ir išvyko. Klausimas atviras - KODĖL?

 

►►►

 

Atsakydama į Rimantės Misiūnienės 2018-12-05 komentarą socialiniame tinkle facebook·„Gydo žmonės, o ne sienos“ norėčiau akcentuoti: Joniškio ligoninė minimai komentare išvykusiai dirbti į užsienį gydytojai sudarė puikias sąlygas dirbti ir tobulėti, net atlyginimas buvo skirtas gerokai didesnis už ligoninės gydytojų vidutinį atlyginimą. Deja, tokio atlyginimo, kokį gydytoja viliasi gauti užsienyje (vienoje iš išsivysčiusių Europos Sąjungos šalių) nepasiūlytų ir didžiosios mūsų šalies klinikos...

 

Laisvas piliečių ir darbuotojų judėjimas – tokia Europos Sąjungos narės privilegija. Gydytojų ,,judėjimas“ tarp rajonų mūsų šalyje taip pat normalus reiškinys. Medikai daug mokosi visą gyvenimą, daug ir sunkiai dirba atsakingą darbą, tačiau valstybė negali suteikti jiems garbingo atlygio. Todėl specialistai priversti vykti į kitus rajonus, jei jiems pasiūlomas didesnis atlyginimas. Tokių atvejų nėra daug mūsų ligoninėje, per paskutinius 3-4 metus daugiau specialistų išėjo į užtarnautą poilsį ar Anapilin nei išvyko dirbti kitur.

 

Kokia politika regioninių ligoninių atžvilgiu, tokia ir jų padėtis

 

Dėl sveikatos sektoriaus pertvarkos turėjome uždaryti vaikų ligų skyrių, mažėja ligoninėje chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos apimtys, todėl specialistai dirba kitose Joniškio ASPĮ, Šiaulių ir Radviliškio ligoninėse. Į Joniškio ligoninę atvyksta gydytojai anesteziologai reanimatologai, chirurgai, traumatologai, pulmonologas, akių ligų gydytojas, LOR gydytojai.

 

Pasak oficialios statistikos, nors dabartiniams Lietuvos gyventojų sveikatos priežiūros poreikiams patenkinti šiuo metu gydytojų pakanka, gydytojai šalyje yra pasiskirstę labai netolygiai: miestuose dirba didžioji visų gydytojų dalis – daugiau kaip 70%. Rajonuose suteikiama net 60% visų rajonų gyventojams reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ir gydytojų poreikis yra didelis. Ir tai visos šalies problema, kurios niekaip neišsprendžia nei viena Vyriausybė.

 

2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto LRV nutarimu, vienas iš tikslų – užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą.

 

Vienok šiuo metu stebime atvirkštinį procesą: gyventojai šiurpinami istorijomis apie baisų mirtingumą rajoninėse ligoninėse. Pavyzdžiui, Delfi 2018-06-28 straipsnis ,,Ligoninės ar morgai: paviešino sąrašą ligoninių, kuriose pacientai nuo infarkto ir insulto miršta“.Šioje publikacijoje paminėta ir Joniškio ligoninė, kurioje tikras mirtingumas nuo miokardo infarkto sudaro ne 50 proc., o viso labo 11,8 proc. (net šiek tiek geresnis už respublikos vidurkį). Bendradarbiaujant su Respublikine Šiaulių ligonine (toliau – RŠL) 2017 m. ligoninės gydytojai anesteziologai–reanimatologai 3 miokardo infarktu sergantiems pacientams sėkmingai atliko trombolizes (tokias pat, kaip atlieka Vilniuje ar Šiauliuose), o tolimesniam gydymui (vainikinių arterijų stentavimui atlikti), suteikus reikiamą kvalifikuotą pagalbą, išsiųsti 29 pacientai. Mes įtariame, jog ši netiksli statistika buvo paskelbta tam, kad lengviau Seime būtų patvirtinta gydymo įstaigų tinklo pertvarka. Šiuo metu pateiktas Seimui Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas, kuriame numatyti tokie SPĮ tinklo pertvarkos kriterijai, kad jei Seimas priimtų šį ,,variantą“, Šiaulių apskrityje teliktų RŠL ir Kelmės ligoninė. Ar tai gerai? Ar tai normalu gyventojų atžvilgiu?

 

,,Tendencingai pateikta informacija menkina valstybės sveikatos sistemą, o tuo pačiu ir medikų bendruomenės darbą. Manau, kad tai prisideda ir prie medikų motyvacijos migruoti į kitas šalis, kuriose panašaus pobūdžio interpretacijos vargu ar įmanomos“, – Delfi publikacijoje pateiktus duomenis komentavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Valdybos pirmininkas.

 

Žiniasklaidoje netrūksta pasisakymų apie rajonų specialistų nekompetenciją (o juk licencijavimo sąlygos vienodos tiek sostinės, tiek rajono medikui!), studentams kalama į galvą, kad tuoj neliks rajoninių ligoninių... Tad pritraukti į regionus naujus specialistus tampa iššūkiu ne tik ligoninės, bet ir savivaldybės vadovams.

 

Ministerijos lygmenyje įsisenėjusi problema dėl specialistų trūkumo rajonuose tik neseniai pradėta spręsti. Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimo vieną iš priemonių „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“, numatoma finansuoti gydytojų rezidentūros studijas, įpareigojant gydytojus rezidentus dirbti ne trumpiau nei 2 m. iš anksto suderintoje ASPĮ, esančioje tikslinėje teritorijoje, kurioje atitinkamos srities specialistų trūksta labiausiai. Į tikslinių teritorijų sąrašą patenka ir Joniškio rajono savivaldybė. Tarp numatytų remiamų veiklų yra ir gydytojų kardiologų rezidentūros studijų finansavimas. Tačiau realybė tokia, kad labai mažai rezidentų panoro dalyvauti šiame projekte ir taip užsitikrinti rezidentūros studijų finansavimą. Pasak komentarų žiniasklaidoje, pažeidžiamos jų teises, kai reikalaujama atidirbti rajonuose mainais už rezidentūros studijų finansavimą. Tik po kelinto kvietimo atsiliepė gydytojas rezidentas, panoręs pasirašyti tokią sutartį ir atvykti dirbti į Joniškio ligoninę. Jei sutartis būtų sėkmingai pasirašyta, gydytojas kardiologas atvyktų į Joniškio ligoninę ne anksčiau kaip po kelių metų.

 

Joniškio ligoninė teikia II lygio stacionarines (vidaus ligų, nervų ligų, chirurgijos – ortopedijos traumatologijos, reanimacijos ir intensyviosios pagalbos), specializuotas ambulatorines (stebėjimo, dienos terapijos, dienos chirurgijos, kalbos korekcijos, skubios pagalbos, gydytojų specialistų konsultacijų) paslaugas, ambulatorinės reabilitacijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos, dantų protezavimo, Storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programos paslaugas, brangiųjų tyrimų – kompiuterinės tomografijos paslaugas Joniškio rajono ir kitiems Lietuvos Respublikos gyventojams.

 

Ligoninė nuolat ieško būdų naujų paslaugų plėtrai ir kokybei užtikrinti

 

Nuo 2017 m. Joniškio ligoninėje teikiamos tęstinio aktyvaus gydymo paslaugos (tai stacionarinis ilgalaikis gydymas pacientams nepertraukiamai po aktyvaus stacionarinio gydymo respublikos lygmens ASPĮ, kai dėl tos pačios ligos ar būklės aktyvus stacionarinis gydymas tęsiamas regiono ar rajono lygmens ASPĮ). Tam ligoninė privalėjo atitikti tam tikras sąlygas: teikti reanimacijos ir intensyvios terapijos, stacionarines vidaus ligų paslaugas; turėti gydytojo chirurgo paslaugas ir priėmimo-skubiosios pagalbos paslaugas visą parą.

 

Nuo 2015 m. pradėtos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugos sunkiai beviltiškai sergantiems pacientams (pagal gyventojų skaičių, rajonui priklauso 2 Ligonių kasų finansuojamos lovos). Šių paslaugų poreikis auga: 2015 m. gydyta 20, 2016 m. – 29, 2017 m. – 41 toks pacientas, o per 2018 m. 11 mėnesių – 40 pacientų. Įgyvendinant sveikatos įstaigų restruktūrizavimo planą, palaipsniui didintas slaugos ir palaikomojo gydymo lovų skaičius nuo 2 iki 3 lovų / 1.000 gyventojų, todėl šių lovų skaičius nuo 2017 m. žymiai išaugo: nuo 47 iki 61 lovos. Reikia pasakyti, kad šiuo metu skyrius perpildytas, nes slaugos, priežiūros ir palaikomojo gydymo reikia vis didesniam skaičiui rajono gyventojų.

 

Didėja skaičius ir slaugos ligonių, kurie guli ilgiau nei 120 dienų (apmokamų PSDF biudžeto lėšomis) ir už šią paslaugą moka jų artimieji. Joniškio ligoninėje šis įkainis – mažesnis už Ligonių kasų įkainį, todėl tiek daug turime pacientų. Imdami patirti nuostolius už mokamas slaugos paslaugas, 2018 m. ryžomės pakelti įkainį tiek, kiek nustatė SAM ir kiek sumoka Ligonių kasa. Ir pasipylė nemotyvuoti personalo įžeidinėjimai, skundai savivaldybei, SAM ir net Seimo nariams. Ligoninė „veiklių“ piliečių buvo apskųsta net Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM, šį skundą tyrė Visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – visi rodikliai atitinka normatyvus.

 

Mes nesuprantame žmonių pasipiktinimo. Juk paciento artimieji visada turi kitą pasirinkimą – slaugyti pacientą namuose. Mes norime gauti adekvatų mokestį už sunkų, atsakingą, žinių, įgūdžių bei specialaus išsilavinimo reikalingą darbą. Norime ir toliau gerinti skyriaus patalpų būklę, pakeisti visas senas lovas naujomis funkcinėmis lovomis, norime įvesti papildomą etatą socialinio darbuotojo, suremontuoti procedūrų kabinetą, net galvojame apie užimtumo specialistą, kuris padėtų lavinti pacientų įgūdžius, paįvairintų jų kasdienybę. Tik gaunant adekvatų mokestį už suteiktas paslaugas galime kokybiškai prižiūrėti pacientus ir suteikti darbuotojams orias darbo sąlygas bei didinti atlygį.

 

Stebint ligoninių veiklą, kasmet nustatomas siektinas hospitalizacijos rodiklis. Istoriškai susiklosčius tradicijoms kaimiškose vietovėse gyvenantiems žmonėms gydytis stacionare, o ne ambulatoriškai (dėl atstumo, skurdesnės socialinė padėties ir pan.), atsižvelgiant į tai, kad vyresnio  amžiaus žmonės serga keletu susirgimų ir turi daugiau indikacijų gydytis stacionare, Joniškio rajono gyventojų hospitalizavimo rodiklis būna didesnis už respublikos vidurkį. Hospitalizacijos rodiklis yra skaičiuojamas savivaldybės gyventojams, stacionarizuotiems ne tik Joniškio ligoninėje, bet visose šalies ASPĮ.

 

Daugiau kaip pusė rajono ligonių gydosi Joniškio ligoninėje

 

Dėl kokybiškų, gerai prieinamų, tinkamų ligoninės specialistų teikiamų paslaugų Joniškio savivaldybės gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų, mielai renkasi gydytis Joniškio ligoninę. Ligonių kasų duomenimis, 2017 m. 46 proc. Joniškio rajono gyventojų rinkosi Joniškio ligoninę (nuo 2017-04-01 ligoninėje nebeteikiamos stacionarinio gydymo vaikams paslaugos dėl mažo pacientų skaičiaus ir gydytojų pediatrų trūkumo: reikalingam stacionariniam gydymui ar gydytojo pediatro konsultacijai vaikai vežami į RŠL GMP transportu), 2016 m. 53 proc. rajono gyventojų rinkosi gydymą Joniškio ligoninėje, 2015 m. – 55,4 proc., 2014 m. – 50,6 proc. Ir tai vienas geresnių rodiklių apskrityje. Kiti Joniškio savivaldybės gyventojai 2017 m. tradiciškai dažniausiai gydėsi: Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – 36,5 proc. visų stacionarizuotų ligonių, LSMU Kauno klinikose, VU Santariškių klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir net Radviliškio ligoninėje (dažniausia dėl traumatologijos paslaugų ir planinio sąnarių protezavimo).

 

Be Joniškio rajono savivaldybės gyventojų, kurie sudarė daugumą Joniškio ligoninės pacientų, Joniškio ligoninėje 2017 m. gydėsi 85 pacientai iš kitų šalies savivaldybių: daugiausia iš Pakruojo rajono savivaldybės (43), Šiaulių miesto savivaldybės (18), Šiaulių rajono savivaldybės (6), du Latvijos Respublikos piliečiai.

 

Perskaitėme gerbiamos gydytojos Jolantos Stirblienės straipsnį ir iškart viskas aišku. Jei rajono ligoninės kritikams kas nors neaišku, pasiskaitykite Radviliškio rajono spaudą. Ten irgi tokia pat padėtis. Ir kai kas iš tos padėties taipogi bando daryti šleivą kreivą politiką. Svarbiausia, žino, kad tiesą kalba puse lūpų, bet vis tiek kalba. Ta proga portalas turi vieną klausimą „dezinformacijos autoriams“: ar tiesą kranksėjo varna skrisdama pro Joniškį, kad tuo metu, kai viena partija organizavo parašų rinkimą už Joniškio ligoninės išsaugojimą, kitos partijos atstovas įrodinėjo Žagarėje viešinčiam Aplinkos apsaugos viceministrui Martynui Norbutui, kad Joniškio ligoninę reikia uždaryti?

 

Mintis apibendrino Pranas Raščius

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai