2018-09-19, trečiadienis, 19:49.     Šiandien Joniškyje saulė teka 06:59, leidžiasi 19:23, dienos ilgumas 12:24.

Gasčiūnai – veiklių ir bendruomeniškų žmonių išpuoselėtas kaimas

2018-07-04, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Gasčiūnai – veiklių ir bendruomeniškų žmonių išpuoselėtas kaimas

Kaimas, apie kurį sukurtas dokumentinis filmas, paliečiantis net ir didmiesčių gyventojų širdis. Kaimas, sužavėjęs ir pačią prezidentę, atskleidžiantis šviesiąją gyvenimo provincijoje pusę. Šių epitetų nusipelnė Joniškio rajone įsikūrę Gasčiūnai, kuriuos ypač išgarsino praėjusiais metais pelnytas Lietuvos mažosios kultūros sostinės titulas. Tai išskirtinis šalies kampelis, kurį puoselėja ir garsina veikli bendruomenė. Apie šio krašto unikalumą ir bendruomeninį žmonių gyvenimą papasakojo Gasčiūnų kaimo bendruomenės atstovas Edvardas Kubilius.

 

Projekto „Įkvėpk“ baigiamasis renginys Gasčiūnuose

 

Kelių žmonių iniciatyva išjudino visą kaimą

 

Gasčiūnų kaimo bendruomenė įkurta 2006 m. Nuo pat pradžių pirmininko pareigas ėjo Birutė Vačikauskienė, kiek vėliau – Eligijus Dargis, o 2017 m. jas perėmė Inga Karbauskienė. Šiuo metu organizacija vienija apie 80 žmonių. Iš viso Gasčiūnų kaimas turi apie 300 gyventojų.

 

Šiandien Gasčiūnų kaimo bendruomenė garsėja ne tik Joniškio rajone, bet ir visoje Lietuvoje, yra įvertinta įvairių organizacijų. Ir tai nestebina. Kaimas, kuris, rodos, neturi kokių nors išskirtinių savybių, būtent bendruomenės ir vietos žmonių dėka ne tik išsilaikė, bet ir tapo puikiu pavyzdžiu, rodančiu, kad jeigu tik nori patys gyventojai, kaimo vietovėse galima gražiai tvarkytis ir gyvenimą padaryti nenuobodų.

 

Vis dėlto E. Kubilius pripažįsta, kad gyventojai bendruomeninės veiklos prasmę suprato ir į ją įsitraukė ne iškart. Bendruomenę labiausiai išjudinti padėjo jauni entuziastai. „Žmonėms išjudinti visada reikia labai daug laiko ir energijos. Ir mūsų kaimo gyventojai iniciatyvos ėmėsi tikrai ne iškart. Labai džiaugiamės, kad bendruomenei ėmė vadovauti jaunas bei energingas Eligijus Dargis, jam padėjo sesuo Rima Dargytė, ūkininkai Rima ir Romualdas Gyliai, dar keli ypač aktyvūs gasčiūniečiai, – pasakoja Edvardas. – Tuo metu bendruomenės vadovybė sugebėjo įtraukti daug jaunimo, tad kaimo gyvenimas tapo labai intensyvus. Vieni rašė projektus, skirtus infrastruktūrai gerinti, kiti žadino kaimo kultūrinį gyvenimą, treti puoselėjo jo aplinką.“

 

Gasčiūnų kaimo bendruomenė šventina savo herbą ir vėliavą

 

Pašnekovo teigimu, pagrindinis Gasčiūnų kaimo bendruomenės tikslas – vienyti žmones, kad jie visi kartu galėtų gerinti vienas kito gyvenimą ir gražinti kaimą. Panašu, kad siekti šio tikslo sekasi puikiai.

 

Bendruomenė, norėdama palaikyti aktyvų kultūrinį gyvenimą ir šviesti kaimo žmones, organizuoja daugybę renginių. Per daugiau nei dešimtmetį jau yra susiformavusios tam tikros tradicijos. Kasmet nemažai žmonių į Gasčiūnus iš skirtingų Lietuvos regionų sutraukia respublikinė teatrų šventė, trunkanti dvi dienas. Kiekvieną vasarą organizuojamos amatininkų ir tautodailininkų šventės. Jų metu vyksta mugės, o dalis kūrėjų čia pat, vietoje, sukuria kažką specifinio Gasčiūnų kaimui ir jame savo kūrinius palieka. Bendruomenė daug dėmesio skiria didžiosioms metų šventėms, ypač Kalėdoms. Gasčiūnų amatų centre kasmet įkuriama Kalėdų Senelio rezidencija. Kalėdų Senelis su dovanomis aplanko visų bendruomenės narių namus. Kasmet Gasčiūnuose rengiamos vaikų stovyklos – vaikai čia gyvena kelias dienas, domisi kaimu, apskritai gyvenimu Lietuvoje, dalyvauja įvairiose šviečiamosiose veiklose.

 

Bendruomenė rengia įvairias akcijas bei iniciatyvas, kurios skatina žmones gražinti savo sodybas, jų aplinką ir apskritai kaimą. Gyventojai kasmet aktyviai dalyvauja akcijoje „Darom“, aukoja gėles alpinariumams ir juos prižiūri. „Anksčiau buvo rengiami gražiausių sodybų konkursai, pastaraisiais metais tokio konkurso nebėra, nes žmonės labai susitvarkė, sodybos džiugina akį, tiesiog sunku išrinkti gražiausias. Ūkininkų Romualdo ir Rimos Gylių iniciatyva pievos visame kaime visada yra nupjautos, daugybėje vietų žydį gėlės. Šių ūkininkų dėka žiemą kaime nuvalomi keliai, žmonėms jau net nereikia to prašyti – tai tiesiog norma. Tai ūkininkai, kurie savo techniką yra įdarbinę ne tik savo, bet ir viso kaimo teritorijoms prižiūrėti“, – pasakoja iš Gasčiūnų kilęs Edvardas.

 

Bendruomenei ne mažiau svarbu gerinti kaimo infrastruktūrą. Jos iniciatyva iš europinių lėšų buvo visiškai renovuotas futbolo stadionas, įrengti bėgimo takeliai, lauko krepšinio aikštelė su žiūrovų tribūna, sporto treniruoklių zona. Visa tai šiuo metu yra Gasčiūnų pagrindinės mokyklos teritorijoje, tačiau infrastruktūra naudojasi visi kaimo gyventojai ir jo svečiai. Neseniai Gasčiūnų bendruomenės iniciatyva buvo įrengta visiškai nauja žaidimų aikštelė kaimo vaikams.

 

Gasčiūnų kaimo bendruomenei labai svarbus kultūrinis paveldas. Buvusiame moliniame ūkiniame pastate ji yra įkūrusi etnografinį muziejų, kuriame – per 2 tūkst. įvairių eksponatų, parodančių, kaip gyveno ir kuo žemę dirbo mūsų protėviai. Šis muziejus atviras visiems besidomintiems. Nuo 2014 m. bendruomenė taip pat priima svečius savo įkurtame moderniame tradicinių amatų centre. Žvelgiant į jį, sunku patikėti, kad vos prieš kelerius metus tai buvo merdintis pastatas. Gavusi projektinių lėšų ir ūkininkų Romualdo ir Rimos Gylių bei pirmininko Eligijaus Dargio paramą bendruomenė jį prikėlė naujam gyvenimui. Šiandien jis tapęs pagrindine žmonių susibūrimo vieta.

 

Šiame centre siūlomomis edukacinėmis programomis pastaruoju metu susidomi vis daugiau žmonių. Pagrindinė veikla – molio dirbinių lipdymas ir tapymas. Taip pat čia galima užsiimti drožyba. Amatų centre dirba vienas darbuotojas, o centro veiklą prižiūri gasčiūnietė Giedrė Briedienė ir gretimo Kepalių kaimo gyventoja Jurgita Benienė, kuri ir veda molio kūrybines dirbtuves. Amatų centre kaimo moterys pagal senovinius savo močiučių receptus kepa duoną, bandeles, jomis vaišina svečius, o jeigu lankytojai pageidauja – pamoko jų išsikepti.

 

Akį traukia prie amatų centro gasčiūniečių puoselėjamas ekologiškas darželis. Jame auginamos mėtos, medetkos, vaistiniai čiobreliai, netgi linai, iš kurių vėliau rišamos puokštės. Šių žolelių arbatomis vaišinami svečiai.

 

Tradicinis amatų centras yra tapęs tikra Gasčiūnų kaimo širdimi

 

Ypatingas įvertinimas – kultūros sostinės vardas

 

Už aktyvią veiklą Gasčiūnų kaimo bendruomenė buvo ne kartą įvertinta tiek rajono, tiek respublikos mastu.  2016 m. Žemės ūkio ministerijos ir Kaimo bendruomenių sąjungos rengtuose geriausių bendruomenių apdovanojimuose „Spindulys 2016“ komisijos ir visuomenės sprendimu Gasčiūnų bendruomenė buvo apdovanota už kultūrinės veiklos puoselėjimą.

 

Bendruomenę garsina ir mėgėjų teatras „Kitaip“. 2016 m. respublikiniame teatrų festivalyje Kurtuvėnuose, parodę spektaklį „Tamošius Bekepuris“, pastatytą pagal Kazio Binkio poemą, gasčiūniečiai pelnė pagrindinį prizą. Šis mėgėjų teatras gyvuoja jau daugiau kaip penkerius metus, jam vadovauja profesionali režisierė Virgilija Staševičiūtė iš Šiaulių.

 

Gasčiūnų kaimo bendruomenės mėgėjų teatras „Kitaip“ ruošiasi spektakliui

 

Tai toli gražu ne visi bendruomenės laimėjimai. Mykolo Romerio universiteto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „Savivaldybių žinių“ 2017 m. organizuotame konkurse gasčiūniečiai buvo įvertinti nominacija „Vietos bendruomenės sėkmės istorija“. Toks apdovanojimas teikiamas kruopščiai įvertinus pastarųjų trejų metų organizacijos veiklą. Buvo pripažinta, kad pastaruosius trejus metus Gasčiūnų bendruomenė tvarkėsi nepriekaištingai.

 

Ilgametė Gasčiūnų mokytoja Teresa Lengvinienė, kuri šiandien su tautiniu kostiumu pasitinka ir išlydi kiekvieną į kaimą užklydusį svečią, jį pavedžioja, papasakoja kaimo istoriją.

 

Pernai bendruomenė Joniškio rajone buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma saugia kaimynyste. Apdovanojimus organizavo Joniškio rajono savivaldybė ir Joniškio rajono policijos komisariatas. „Tai rodo, kad žmonės iš šono atkreipia dėmesį į gražiai tvarkomą mūsų kaimo aplinką ir tai, kad mes daug dėmesio skiriame gyventojų švietimui eismo saugumo tema. Esame įgyvendinę ne vieną projektą, aiškinę, kas yra saugus eismas. Į projektus įtraukiame ir suaugusiuosius, ir vaikus“, – sako E. Kubilius.

 

Vis dėlto bene didžiausias Gasčiūnų kaimo bendruomenės įvertinimas – 2017 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardo suteikimas. „Mes, kaip maža bendruomenė, praėjusius metus atstovavome visai Šiaulių apskričiai ir įsipareigojome puoselėti kultūrinę veiklą, imtis iniciatyvų, skirtų ne tik mūsų kaimo gyventojams, bet ir didesniam žmonių ratui. Manome, kad su šiuo iššūkiu susidorojome visai neblogai. Tie metai Gasčiūnams iš tikrųjų buvo ypatingi“, – apibendrina pašnekovas.

 

Jo manymu, Lietuvos mažosios kultūros sostinės metai parodė, kad kaimo žmonės turi daug idėjų, yra vieningi, gali susitelkti dideliems darbams. „Renginiai, kurių suorganizuota daugiau kaip dešimt, buvo išties solidūs. Tarp jų amatų diena, teatrų šventė, tautodailininkų ir fotografų pleneras. Taip pat labai džiaugiamės tuo, kaip mūsų kaimui pavyko priimti prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji Gasčiūnuose lankėsi rugpjūčio 18 dieną ir maloniai nustebo, kaip gražiai čia gyvename. Per tuos metus išaugo žmonių motyvacija. Šiandien visi kaimo gyventojai aktyvesni, reikalauja daugiau ne tik iš kitų, bet ir iš savęs. Tikimės, kad jų motyvacija neišblės ir kaimas toliau bus kultūriškai aktyvus“, – viliasi bendruomenės atstovas.

 

Tiesioginė LRT RADIJO laida iš Joniškio kultūros centro, kur Gasčiūnai pradėjo savo Lietuvos mažosios kultūros sostinės metus ir visuomenei pristatė dokumentinį filmą „Gasčiūnai“

 

Gasčiūniečiai Vilniuje pristato savo kaimą kaip Lietuvos mažąją kultūros sostinę

 

Išvengia rimtų socialinių problemų

 

Gasčiūnai 2017 m. tapo ir ryškiu kovos su smurtu šeimoje simboliu – čia vyko paties E. Kubiliaus inicijuoto projekto „Įkvėpk“ baigiamasis renginys. Kaip pasakoja projekto iniciatorius, šios iniciatyvos tikslas buvo paskatinti smurtą šeimoje patiriančias moteris prabilti ir kreiptis pagalbos. „Į dešimt skirtingų vietų vežėme smurtą šeimoje įveikusias moteris. Jos vietos bendruomenėms pasakojo savo istorijas ir ragino netylėti. Manau, kad projektas pavyko, nes mus pasiekė žinios, jog kai kurios moterys atvirai kalbėjo su mūsų projekto dalyvėmis, pasakojo savo istorijas ir dalis jų galbūt kreipėsi realios pagalbos“, – sako pašnekovas.

 

Jo manymu, nors smurto šeimoje problema Lietuvoje yra labai opi, sunkiai išsprendžiama, tačiau šiuo atveju labai daug ką gali padaryti aktyvi bendruomenė. Svarbu, matant kenčiančią už tvoros gyvenančią šeimą, imtis iniciatyvos jai padėti. „Lankėmės tikrai problemiškose bendruomenėse, pvz., Kėdainių rajono Saviečių kaime, kur girtas tėvas į šulinį sumetė du savo vaikus. Vietos žmonės labai džiaugėsi, kad atvykome, parodėme jiems dėmesį ir jie nuskambėjo jau nebe kaip kažkokių smurtininkų, o kaip normalių žmonių bendruomenė. Kartais tiek nedaug reikia, kad žmonės bent šiek tiek kitaip pradėtų žiūrėti į save ir savo kasdienybę.“

 

Į baigiamąjį renginį, kuriame dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, atvažiavo apie 2 tūkst. žmonių. E. Kubilius teigia norėjęs jiems parodyti, kiek daug gali aktyvi bendruomenė. „Mano kaimas išskirtinis tuo, kad jame smurtas šeimoje tikrai nėra paplitęs. Čia nėra nė vienos šeimos, įtrauktos į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nėra visiškai prasigėrusių žmonių. Manau, tai puikus pavyzdys, kurį turi pamatyti kiek įmanoma daugiau žmonių, – pasakoja pašnekovas. – Kartais patys savęs klausiame, kodėl taip yra, bet atsakymo nerandame.“

 

E. Kubilius apgailestauja tik dėl to, kad kaime yra sumažėję jaunimo, o jame esanti Gasčiūnų pagrindinė mokykla išsilaiko tik todėl, kad ją lanko ne tik šio, bet ir aplinkinių kaimų vaikai ir jaunuoliai. „Anksčiau, kai bendruomenė tik įsikūrė, aktyvaus jaunimo buvo kur kas daugiau. Keli jauni žmonės buvo labai veiklūs, jie organizuodavo daugybę renginių, buvo sukūrę savo grupę, kitoms rajono bendruomenėms organizuodavo bei vesdavo renginius, koncertuodavo. Ir pati bendruomenė dėjo visas pastangas, kad sudarytų jiems galimybes užsiimti šia veikla, pavyzdžiui, buvo nupirkusi profesionalią muzikos aparatūrą. Tačiau, jiems čia baigus mokslus ir išvykus į Vilnių ar užsienį siekti karjeros, aktyvioji jaunimo veikla sustojo“, – pasakoja Edvardas, kuris ir pats jau dešimt metų gyvena sostinėje.

 

Dirbti kaimo labui galima ir jame negyvenant

 

Pašnekovas septynerius metus dirba žurnalistu LRT RADIJUJE, veda žinių ir kitas laidas. Taip pat trejus metus dėsto radijo žurnalistiką Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete. Nors darbo Vilniuje tikrai pakanka, Edvardas stengiasi rasti laiko prisidėti prie Gasčiūnų kaimo bendruomenės veiklos. „Man patinka vietos bendruomenė, todėl iš visų jėgų stengiuosi jai padėti, užsiimu jos veiklos viešinimu, tvarkau bendruomenės feisbuko puslapį“, – sako jaunas vyras.

 

Edvardas savo pavyzdžiu puikiai parodo, kad šiame technologijų amžiuje gimtinės labui galima dirbti ir joje negyvenant. „Man mano gimtasis kaimas yra svarbus, o 230 kilometrų nėra labai didelis atstumas, – tvirtina pašnekovas. – Ne kartą būdavo taip, kad ryte iš Vilniaus išvažiuoju į kaimą, o vakare ar naktį grįžtu, nes kitą dieną anksti ryte jau reikia skubėti į kitus darbus. Tačiau tai nėra problema, kai nori ir kai matai prasmę. Be to, būna daug atvejų, kai kaimą reikia reprezentuoti Vilniuje, tvarkyti dokumentus, pvz., siekiant sukurti ir įteisinti Gasčiūnų herbą bei vėliavą. Būtų neprotinga, jeigu į posėdžius važinėtų žmonės iš Gasčiūnų. Kadangi gyvenu Vilniuje, man yra arčiau, todėl tuo užsiimti – mano darbas.“

 

E. Kubilius jaučiasi dėkingas Gasčiūnų žmonėms už tai, kad aštuoniolika metų jį augino ir švietė. Padėkoti nusprendė originaliu būdu – sukurdamas dokumentinį filmą apie gimtąjį kaimą, įamžindamas vietos žmones ir jų gyvenimo akimirkas. Šį sumanymą jis įgyvendino su belgu Maartenu De Lange ir vilniete Justina Gedvilaite. Kaip Edvardas pasakoja, filmo tikslas buvo parodyti, kad Gasčiūnai – kitoks kaimas nei daugelis kitų: „Mano kaimas per pastarąjį dešimtmetį labai susitvarkė, subūrė aktyvią bendruomenę ir, manau, pasidėjo sau tvirtą pagrindą, kad staiga neimtų ir nepradėtų nykti kaip nemažai kitų Lietuvos gyvenviečių. Visa tai norėjau parodyti per vos kelių Gasčiūnų gyventojų istorijas. Manau, tai neblogai pavyko.“

 

Bendruomenės – Lietuvos pagrindas

 

Edvardas labai palaiko bendruomenių kūrimąsi miesteliuose ir kaimuose. Jo manymu, bendruomenės yra Lietuvos pagrindas. Deja, kaimai bematant nyksta ir tuo reikėtų labai susirūpinti. „Man skauda širdį važiuojant per šalies kaimus ir matant visiškai tuščias ir jau beveik sugriuvusias sodybas. Juk kažkada, dar prieš 20–30 metų, juose gyvenimas virte virė, o dabar? Lietuva – didelė, įvairi ir graži šalis, todėl nesinorėtų, kad liktų vos keli didmiesčiai su vos vienu kitu kaimu kažkur netoliese. Aš suprantu, kad urbanizacija ima viršų, kad vis daugiau jaunų žmonių save lengviau atranda didmiesčiuose arba užsienyje, tai normalu, tačiau tai nereiškia, kad mes turime nurašyti provincijoje gyvenančius žmones ir taip numarinti regionus“, – nuogąstauja.

 

Pašnekovo nuomone, šalies valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti regionams: „Manau, kad Vyriausybė turėtų labai rimtai ir kardinaliai persvarstyti regionų politiką. Mes girdime, kaip rajonų merai giriasi, kad nutiesė kelią, sutvarkė miesto aikštę, – suprask, gyvenimas gerėja. Ne, jis negerėja, nes žmonės neturi darbo, o jei ir turi, atlyginimai maži, todėl jie arba vos galą su galu suduria, arba važiuoja dirbti į užsienį. Vietos valdžia turėtų rimtai pagalvoti, kad žmonių pragyvenimo lygis yra svarbiau už aikštes… Bijau, kad kitaip jie iš regionų tikrai išvažiuos.“

 

E. Kubiliaus manymu, bendruomeninė veikla – tai ne tik švenčių organizavimas, tai juodas darbas, kurį ne bet kas nori ir gali dirbti, todėl tokius žmones pirmiausia reikia palaikyti ir, jei įmanoma, skatinti. Pačiam Edvardui sunku suprasti tuos, kurie tik tikisi ką nors gauti, tačiau nenori nieko duoti. „Manau, kad jeigu gyveni sau ir dėl savęs, žiūri tik savo reikalų, tai ir nesitikėk, kad kai pateksi į bėdą, visuomenė puls tau padėti. Pirmiausia turi duoti, tada galbūt kažkada ir pats gausi“, – savo nuostatas išsako pašnekovas.

 

Savanoriškas darbas jam – malonumas ir investicija į visuomenę, o pagalba kitam – savaime suprantama pareiga. „Pavyzdžiui, aš esu aktyvus kraujo donoras. Esu jaunas, kol kas sveikas, tad kodėl man turėtų būti gaila duoti savo kraujo kitam į bėdą patekusiam žmogui? Kas žino, gal ateis diena, kai kitų žmonių kraujas išgelbės mano gyvybę. Niekada nereikia spjauti į šulinį, iš kurio pačiam gali tekti gerti“, – mintimis dalijasi Edvardas.

 

Inga Nanartonytė/ lietuve.lt

Nuotraukos iš bendruomenės archyvo

 


REKLAMA


 

GERBŪVIO DARBAI JONIŠKYJE IR RADVILIŠKYJE

 

 

 

Avarinių, pavojingų medžių pjovimas. Medžių prie elektros linijų ir virš stogų pjovimas.

Krūmų kirtimas. Gyvatvorių karpymas. Pastatų - pašiūrių griovimas. Aplinkos ir kiemų tvarkymas.

Vejos sėjimas, sklypų lyginimas ir juodžemio atvežimas. Vejos ir žolės pjovimas.

Atliekų (statybinių, medžio šakų ir kt.) išvežimas.

Kainos nuo 30€

Tel. 864773298

 


REKLAMA


 

Medienos turgus Šiauliuose

 

 

Parduodame statybinę medieną (ąžuolo brūsus, diles), lentas, brūsus, kuolus, apdailos lenteles. Randame sprendimus jūsų statyboms. Pagal susitarimą galime atvežti tiesiai į jūsų statybų aikštelę.


Platus pasirinkimas matmenų.
Pasirūpiname pristatymu.
Supjauname pagal jūsų ilgius.
Priimame užsakymus jūsų matmenims.

 

Galime tiekti džiovintą medieną.
Geras kainos ir kokybės sprendimas.
Išrašome sąskaitas-faktūras.
Prašome apsilankyti, esate laukiamas. Liksite patenkintas.

 

Daugiau informacijos galite rasti čia.

 

Šiauliai, tel. 861637888

 
 
 
 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Jei šiandien vyktų rinkimai į Joniškio rajono tarybą, kuriai politinei jėgai atiduotumėte pirmenybę