2018-09-23, sekmadienis, 15:20.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:06, leidžiasi 19:13, dienos ilgumas 12:6.

Gasčiūnų priešmokyklinukai svečiavosi pas Laumę

2018-05-16, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Gasčiūnų priešmokyklinukai svečiavosi  pas Laumę

Jeigu kada nors tektų sutikti Laumę, žinokit, kad ji gali būti ir maloni, ir linksma, ir be raukšlių ant veido (matyt plastinę operaciją pasidariusi), nors jai jau 200 metų, ir mokanti žmonių kalbą, ir žaidimų, ir augalus bei gyvūnus pažįstanti,  ir daug istorijų žinanti... Ir turinti stebuklingą varpelį, norus išpildantį...

 

Sako Laumės kartais vaikus apkeičia? Čia jau reikėtų klausti priešmokyklinukų mamų. Pasitikrinkit, mielos mamos, ar tikrai Jūsų vaikai grįžo iš pelkės!? O gal kurį nors Laumė pasiliko sau, o mums į autobusą po visų burtų įsodino laumiuką?

 

Ar patiko vaikams susitikimas su Laume? Atsakymas paprastas – „taip patiko, kad nieko neprisimenu..“ Ar sugrįšim dar į pelkę? Žinoma, juk kvietė mus Laumė! Tik, Laume, tu palauk, leisk mums ūgtelėti! Tada nebegriūsim, nebepavargsim ir ant kupros nieko nešti nebereikės!

 

Ir nesakykit, kad netikra Laumė buvo! Tikrų tikriausia! Kaipgi kitaip būtume voverės kakučio ragavę! Ir dar tokio skanaus – riešuto šokoladu aplieto! O jau saldumas, o gardumas!.. Va užbūrė mus Laumės grožis ir šypsena... Ir ragavom, ir skanavom...


Ir ką čia bepasakysi... Buvo taip smagu, kad sakom dabar jau mūsų mylimai Laumei – tikrai sugrįšim. O kada? Ogi tada, kai vėjas bus palankus, uodus išbaidys, ir mus atskraidins!

 

Prieš vykdami pas Laumę pasidomėjome, kas ji tokia. Sužinojome, kad laumės yra vienos seniausių lietuvių dangaus ir žemės dievybių. Iš senų laikų išliko vandenų pavadinimai: Laumežeris prie Aluntos, Laumių ežeras ir Laumupis prie Sedos, Laumės dauba prie Žarėnų, Laumės balos prie Varėnos ir kt. Laumių vardais buvo pavadinti ir kalneliai, pvz., Laumėkalnis prie Varnių, Laumiakalnis prie Utenos, Laumės kalnas prie Kaltanėnų ir pan. Lietuvoje yra nemaža ir kaimų vardų, susijusių su laumėmis. Tai Laumaičiai, Laumakė, Laumakiai, Laumelės, Laumekiai, Lauymekiškiai, Lamenai, Laumenėliai, Laumės, Laumiai, Launikoniai ir kt.

 

Anot lietuvių sakmių, laumės mėgstančios rinktis prie upių, ežerų, pelkių, rasotose pievose naktį, šviečiant mėnulio jaunačiai ar pilnačiai. Susirinkusios jos linksmindavosi, šokdavo ratelius. Pievose arba miškuose lyg ir išmintus apskritimus žmonės laikė laumių šokimo vietomis. Manyta, kad laumių šokimas sukelia lietų ir audrą.

 

Gyvendamos žemėje, daugiausia dėmesio skirdavo žmonių moralės saugojimui. Jos buvo teisėjos – doriems padėdavusios, o nedorėlius nubausdavusios. Našlaitėms arba varguolėms moterims laumės padėdavo verpti, atnešdavo ir padėdavo klėtyje ar kur kitur rietimus drobių, margų audinių, įsakydamos jų niekad nematuoti, o naudoti įvairiems reikalams. Kai moteris, užmiršusi laumės priesaką, pamatuodavo, visi audiniai dingdavo.

 

Gasčiūnų pagrindinės mokyklos inf. ir nuotr.

 

Nuotraukose – Gasčiūnų pagrindinės mokyklos priešmokyklinukų išvykos pas Laumę akimirkos

 

 

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Jei šiandien vyktų rinkimai į Joniškio rajono tarybą, kuriai politinei jėgai atiduotumėte pirmenybę