2019-08-21, trečiadienis, 00:34.     Šiandien Joniškyje saulė teka 06:05, leidžiasi 20:36, dienos ilgumas 14:30.

Istorijos naujienos - paveldo teritorijoje gyvenančiai Kalnelio bendruomenei

2019-01-23, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Istorijos naujienos - paveldo teritorijoje gyvenančiai Kalnelio bendruomenei

Sausio 19 d. dviejų Joniškio r. žiemgališkų nevyriausybinių organizacijų rūpesčiu (Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyrius ir “Žiemių pradas “Simkala”) Kalnelio kaimo bendruomenės “Sidabrė” namuose vyko istorinės ir kultūrinės atminties paskaita-diskusija “Sidabrei – 730”, skirta  patikslintai Sidabrės paminėjimo datai.

 

Iki 2017 m. istoriografijoje ir kultūrinėje atmintyke buvo įtvirtinta Sidabrės pirmojo paminėjimo data – 1289-ieji. Istorikas dr. Tomas Baranauskas, 2017 m. parengęs knygą “Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos” patikslino ir joje publikavo argumentus, kodėl pirmasis Sidabrės paminėjimas Eiliuotoje Livonijos kronikoje turi būti datuojamas 1288 m. Patikslinta Sidabrės pirmojo paminėjimo data šio istoriko buvo akcentuota ir gruodžio 2 d. Joniškio istorijos ir kultūros muziejuje vykusioje konferencijoje, kurioje, be išgirstų istorijos mokslo naujienų, svarbių žiemgališkam Joniškio kraštui, pasižadėta jas skleisti ne tik uždaram kultūros paveldo puoselėtojų ratui, bet ir visuomenei. Tad šiuo tikslu ir lankytasi Kalnelyje – pasidalinti istorijos naujienomis, pateikti visas įmanomas žinias apie archeologinius tyrimus ir jų interpretacijas, siejamas su šia vietove, bei išklausyti Kalnelio kaimo gyventojų nuomonę, lūkesčius, pastabas ir galimas idėjas, kaip bendrai saugoti, puoselėti bei populiarinti vietos žiemgališką paveldą, juolab kad jis siejamas su Joniškio m. pradžia.
        

 

Pilnoje Kalnelio bendruomenės namų salėje naujausiomis istorijos žiniomis, siejamomis su Sidabrės pirmojo paminėjimo data bei plačiu istoriniu žiemgalių kovų su Livonijos ordinu kontekstu, dalijosi istorikas dr. Tomas Baranauskas (Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija). Kalnelio-Sidabrės archeologinį kompleksą detaliai pristatė bei argumentuotai, pasiremdamas visais apie 200 m. šią vietovę žvalgiusiais ir tyrusiais kraštotyrininkais, mokslininkais, archeologais, aptarė archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas (Klaipėdos universitetas, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas). Tema sukosi apie Sidabrės piliakalnio lokalizavimo klausimą. Kadangi kultūrinėje atmintyje vis dar gajus manymas, kad čia galėję būti du Sidabrės piliakalniai,  kalbėtojas išaiškino, kad iki šios dienos atlikti šios vietos archeologiniai tyrimai liudija čia buvus tik vieną Sidabrės piliakalnį. Nevyriausybinės organizacijos “Žiemių pradas “Simkala” vadovas Andrius Bitaitis, inicijavęs žiemgalių Garuozos mūšio minėjimus leidiniais, parodomis, patirtiniais žygiais, kuriamais suvenyrais, sumanęs ir knygos “Garuozos mūšis: šaltiniai ir interpretacijos” leidybą, papasakojo apie Sidabrės pirmojo paminėjimo 730 m. sukakčiai sukurtą medalį bei kitus šios tematikos suvenyrus, kurių žiemgališkos istorijos puoselėtojas padovanojo ir Kalnelio kaimo bendruomenei. Suvenyrai bei su Žiemgalos istorija susiję leidiniai buvo eksponuojami ir paskaitoje.
      

 

   Diskusijoje vietos gyventojai išsakė savo pastebėjimus, sukauptas žinias ir liudijimus, atsiminimus, nuoskaudas, baimes bei lūkesčius Sidabrės piliakalnio apsaugos bei populiarinimo tema. Vietos gyventojai kalbėjo, kad baiminasi, jog Sidabrės pilies atminimo vieta (Kalnelio dvarvietė, kur stovi paminklas) ilgainiui gali būti užstatyta... Taip pat pareiškė norą, kad bendromis jėgomis (su žiemgališkomis draugijomis ar kitais partneriais) būtų pasiekta, jog atsirastų dar viena kelio rodyklė, nukreipianti šia vietove besidominčius turistus ne tik į piliakalnį, bet ir į minima pilies atminties vietą. Diskutuota ir apie galimos žiemgališkos infrastruktūros sukūrimą per bendrus projektus – žiemgališko namo ar minimalios rąstinės pilies fragmento statybą, Kalnelio bendruomenės įtrauką vystant įvairias veiklas, edukacijas ir pan. Žinoma, ne visi lūkesčiai ir ne iškart galės pildytis. Tačiau išsisakyti ir rasti bendrų sąlyčio taškų – pirmas svarbus žingsnis telkiant bendras pajėgas puoselėti krašto paveldą. Pradžiai susitarta, kad žiemgališkos draugijos ir Kalnelio k. bendruomenė pirmiausia sieks, kad būtų pastatyta kelio rodyklė į Sidabrės pilies atminimo vietą (Kalnelio dvarvietę).
       

 

Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyriaus pirmininkė Ilona Osipova, moderavusi paskaitą-diskusiją, padėkojo Kalnelio k. “Sidabrė” bendruomenei  už šiltą priėmimą, išsakytas nuomones bei atvirumą ir bendruomenės pirmininkei Jolitai Zigmantienei įteikė kraštiečio dailininko Viktoro Žilinsko paveikslą “Sidabrės pilies sargybinis”. Kalnelio bendruomenės pirmininkė savo ruožtu padėkojo paskaitos lektoriams simbolinėmis dovanėlėmis.

 

Po paskaitos nuvykta ir į Daunoravos dvarvietę, prie kurios paveldo reikšmės populiarinimo ir sklaidos nemažai prisidėjo ir Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyriaus nariai. Pradžiugino jau nuveikti pirmieji realūs dvaro pastato apsaugos darbai. Tai išties įkvepia ir skatina ateities darbams.

 

                                                                                                 Žiemgalos kultūros draugijos Joniškio skyriaus informacija

 


 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai