2018-11-14, trečiadienis, 17:49.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:48, leidžiasi 16:16, dienos ilgumas 8:28.

Istoriniai eksponatai papildė Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją

2018-10-16, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Istoriniai eksponatai papildė Žagarės regioninio parko lankytojų centro ekspoziciją

Amatų įvairovė Žagarėje liudija buvus gyvą, judrų miestą. XVIII amžiaus pabaigoje tai buvo svarbiausias šiaurės Lietuvos prekybos centras, į kurį suvažiuodavo pirkliai iš Rusijos, Vokietijos, Anglijos. Daug žinių apie miesto amatininkus užrašyta žagariečių prisiminimuose, yra užuominų teismų bylose, vietinių laikraščių skelbimuose. Pagal tai galima atsekti, kaip miestas augo.

 

Į Lietuvą pirmieji amatininkai (daugiausiai iš Vokietijos) atvyko XIV amžiuje. Supratęs, kaip amatai, turgūs ir smuklės padeda augti miestams, XV amžiaus pabaigoje Žagarės dvarininkas Mykolas Syrevičius didžiojo kunigaikščio Aleksandro paprašė leidimo rengti turgus, steigti smukles. Leidimą gavo 1495 metais.

 

Žemdirbyste besiverčiantiems gyventojams alaus ir degtinės gamyba buvo pirmieji verslai. Gėrimais ėmė prekiauti karčemos, pakelės smuklės. Net už atliktą darbą dvaras galėdavo sumokėti rašteliu, kuris suteikdavo teisę smuklėje išgerti. O darbo metu smuklėje aptiktas valstietis galėjo būti nubaustas. Kaip savo knygoje rašo kraštotyrininkė, mokytoja Romualda Vaitkienė, „Prieš Pirmąjį pasaulinį karą kas antrame name prie turgaviečių ir po kelias kiekvienoje gatvėje ar prie kiekvieno vieškelio stovėjo karčemos. <...> Nuo XIX a. pabaigos alų karčemininkai atsiveždavo iš Švedpolio Kunstmanų bravoro statinėmis, vėliau į traktierius ir restoranus pristatinėjo firminiais buteliais su įspaustu ženklu.“

 

Apie Švedpolio (kitur nurodoma Šventpolio, Švedpolės, Švetpolio) palivarką ir jame veikusį Kunstmanų bravorą, deja, žinoma nedaug. Daug kur tiesiog nurodoma, jog bravoras garsėjęs visoje Šiaurės Lietuvoje – per metus pagamindavo 50 - 60 tūkstančių kibirų alaus. Vandenį alui daryti naudojo iš Švedpolio šaltinio. Sakoma, kad „Kunigaikščių“ alus pasiekdavo net Kaukazą. Vokiečių kilmės bravoro savininkai po sandėrio su Šiaulių „Gubernija“ bravorą uždarė ir iki repatriacijos tapo naujojo kinoteatro „Mėnulis“ savininkais. 1856 m. grafo Platono Zubovo turto surašyme tvirtinama, kad Švedpolyje veikia degtinės įmonė, atidaryta XIX a. vid., o Švedpolio ūkis kasmet broga nušerdavo 50 jaučių.

 

„Kunstmano bravoro anūkas“ Valdemaras Šurkus

Giedrės Rakštienės nuotr.

 

Rugsėjo pabaigoje Žagarės regioninio parko direkcijoje apsilankė buvęs žagarietis Valdemaras Šurkus (g.1945 m.). Kartu su seneliais Kazimieru Varmausku ir Zuzana Varmauskiene bei mama Aleksandra Varmauskaite-Šurkiene jis, būdamas vaikas, gyveno viename iš molinių Švedpolio ūkio pastatų. Abu seneliai dirbę „pas ponus“ – močiutė šeimininke, senelis bravore darbininku. Pasak V. Šurkaus, močiutė sakydavusi, jog ponai buvę geri šeimininkai. Jie turėję 2 vaikus, kurie prieš karą išvykę į Ameriką. Kaip užsimenama Romualdos Vaitkienės knygoje, jų vardai buvę Ėrikas ir Paulius.

 

Valdemaras Šurkus Žagarės regioninio parko direkcijai padovanojo 3 istorinius bravoro daiktus, išsaugotus jo namuose iki šių dienų – Švedpolio R. Kunstmano bravoro stiklinį alaus butelį (ant butelio rašoma Švetpolio), bravoro fiminį blanką bei Švedpolio (rašoma Švetpolio) palivarko paveikslą, kuriame vaizduojami ūkio ir bravoro pastatai bei keletas medalių, kuriais buvęs apdovanotas bravoro gamintas alus. Šie daiktai papildys Juozo Kazlausko senovinių daiktų ekspoziciją „Žagarės krašto istorija“, o beklausydami Valdemaro Šurkaus pasakojimo, pavadinome jį „Švedpolio bravoro anūku“.

 

Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė

 

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Jei šiandien vyktų rinkimai į Joniškio rajono tarybą, kuriai politinei jėgai atiduotumėte pirmenybę