2020-09-23, trečiadienis, 22:23.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:07, leidžiasi 19:12, dienos ilgumas 12:4.

Koronoviruso įtaka sveikatai: mažiau sergame kvėpavimo takų, žarnyno ligomis, daugiau rūpinamės imunitetu ir psichine sveikata

2020-09-16, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Koronoviruso įtaka sveikatai: mažiau sergame kvėpavimo takų, žarnyno ligomis, daugiau rūpinamės imunitetu ir psichine sveikata

Nors apie ekonomiką beveik visam pasaulyje sustabdžiusio ir žmones privertusio likti namie COVID-19 neigiamas pasekmes kalbama kasdien, pastebima, kad jis turi ir teigiamos įtakos. NASA satelitai užfiksavo žymų oro taršos sumažėjimą – 20-30 proc. – didžiuosiuose pasaulio miestuose. Dangus žydresnis, mažiau avarijų keliuose, nusikaltimų gatvėse, o vaistininkai pastebi ir kitų užkrečiamųjų ligų atvejų mažėjimą.

 

Prevencinės priemonės pandemijos metu leido beveik perpus sumažinti širdies infarktų skaičių Norvegijoje įsikūrusioje Akershus universitetinėje ligoninėje – rodo šį rugsėjį širdies ligų žurnale „Circulation“ paskelbtas norvegų mokslininkų tyrimas. Tiesioginio priežastinio ryšio medikai nustatyti negali, bet manoma, kad infarktų skaičiaus mažėjimas susijęs su ryškiu gripo atvejų sumažėjimu, mat uždegiminės organizmo reakcijos padidina širdies priepuolio riziką.


Vaistininkai teigia, kad dėl koronaviruso pasikeitęs žmonių elgesys turi teigiamos įtakos ir Lietuvos gyventojų sveikatai. Pandemija paskatino daugiau žmonių būti atsargesniems, rūpintis rankų higiena ir atidžiau įsiklausyti į specialistų rekomendacijas sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos klausimais.

 

„Jau įpratome daugiau dėmesio skirti rankų plovimui, dezinfekcijai, saugaus atstumo laikymuisi viešose vietose – tai teigiamas karantino aspektas. Dėl kilusios pandemijos ir paskelbtų saugos rekomendacijų bei karantino vasario-kovo mėnesiais turėjome mažesnį sergamumą gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Negana to, karantino metu apie 30-40 proc. sumažėjo antidiarėjinių vaistų pardavimai – vadinasi, žmonės rečiau sirgo žarnyno infekcinėmis ligomis“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Laurynas Nikolajevas.

 


Pandemija – pamoka žmonėms
Plaudami rankas, laikydamiesi socialinės distancijos bei kitų prevencinių priemonių gyventojai apsisaugo ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų užkrečiamųjų ligų.


„Karantino metu teko stebėti, kaip stipriai pasikeitė pacientų požiūris į savo sveikatos apsaugą bei ligų prevenciją. Todėl šią pandemiją be akivaizdžių neigiamų padarinių vertinu kaip svarbią pamoką mums visiems. Žmonės dabar ėmė suprasti, kodėl karantino metu buvo raginami likti namuose, kodėl medikai bei epidemiologai jiems nuolat primena plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo. Matome, kad tai ne tik padeda valdyti užsikrėtusiųjų koronavirusu kreivę, bet ir išvengti kitų susirgimų“, – sako L. Nikolajevas.


Pasak vaistininko, dėl dažnesnio rankų plovimo ženkliai sumažėjo viduriavimo ir apsinuodijimo atvejų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį užregistruota 60 per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių – tai 2,2 karto mažiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

 

Jo teigimu, dėl socialinės distancijos bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymosi mažiau žmonių šiemet sirgo gripu ir peršalimu.

 

„Šiemet pavasaris buvo kitoks ir žiedadulkėms alergiškiems žmonėms. Pastebėjome, kad mūsų klientai kur kas rečiau skundėsi alergijomis. Taip nutiko dėl to, kad pavasarį teko praleisti užsidarius namie, prie to dar galimai prisidėjo ir miestuose sumažėjusi oro tarša“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.

 

Pasako jos, žmonės pradėjo labiau rūpintis savo sveikata ir įvairiomis priemonėmis stiprinti imunitetą, kad taptų atsparesni virusams. Karantino metu gyventojai pirko kur kas daugiau energijos suteikiančių vitaminų, vitamino C, imunitetą stiprinančių preparatų ir maisto papildų. Šių preparatų pardavimai išaugo beveik 30 proc.

 


Daugiau dėmesio psichinei sveikatai ir nervų sistemai

Vaistininkės teigimu, karantino metu žmonės ėmė labiau pasitikėti ir dažniau konsultuotis su vaistininkais, mat tapo kur kas sunkiau patekti į gydytojo kabinetą.

 

„Daugelis pamatė, jog ne visiems su sveikata susijusiems klausimams reikia gydytojo konsultacijos, dažnu atveju pakanka ir vaistininko. Tokiu būdu pavyko sumažinti ir gyventojų nerimo lygį, ir medikų krūvį, kuris visu pandemijos laikotarpiu yra ypatingai išaugęs“, – sako S. Korbutaitė.

 

Ji priduria, kad koronavirusas netgi privertė pakeisti gyventojų elgesį vaistinėje – jie ėmė laikytis didesnio atstumo stovėdami eilėje, priešais stovinčiajam „nebekvėpuoti į nugarą“, todėl atsirado galimybė asmeniškiau pabendrauti su vaistininku rūpimais sveikatos klausimais, ypač susijusiais su psichologine būsena.


„Dėl pandemijos žmonėms nebepakanka vien konsultacijų apie vaistus ar kitus medicininius preparatus, jiems reikia ir psichologinės pagalbos. Tai dar viena priežastis, kodėl gyventojai karantino laikotarpiu dažniau varstė vaistinių duris – ši tendencija išlieka ir toliau, nes pandemija niekur nepasitraukė. Atkreipėme dėmesį, kad kur kas daugiau nei įprastai buvo nupirkta širdžiai stiprinti skirtų papildų, kalio, magnio, taip pat žuvų taukų ir vitamino D. Gyventojai dažniau domėjosi žoliniais preparatais, mažinančiais jautrumą ir stiprinančiais nervų sistemą. Tai normalu, nes koronavirusas kelia įtampą tiek dėl darbų perspektyvos, tiek dėl sveikatos“, – reziumavo vaistininkė.

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai