2019-06-16, sekmadienis, 14:37.     Šiandien Joniškyje saulė teka 04:41, leidžiasi 21:55, dienos ilgumas 17:14.

„Savivaldybių žinios“: galvos skausmas dėl vaikų ir socialinių darbuotojų

2018-12-26, paskelbė Dienos NAUJIENOS
„Savivaldybių žinios“: galvos skausmas dėl vaikų ir socialinių darbuotojų

Gyventojų skaičius, Joniškio rajono vadovų teigimu, vis dar mažėja. Šiuo metu rajone gyvena apie 24 tūkst. žmonių, iš jų beveik 9 tūkst. gyvena Joniškyje. „Kiekvienais metais į mokyklas ateina maždaug šimtu mažiau vaikų, – tai išaugina vienam mokiniui tenkantį ugdymo įstaigos plotą, ir daugelis mokyklų galėtų priimti daugiau mokinių, bet, kaip pabrėžia rajono meras Gediminas Čepulis ir vicemerė VAIDA ALEKNAVIČIENĖ, savivaldybė neskuba mokyklų jungti. – Norime, kad jos būtų savarankiškos.“

 

Kasmet šimtu mažiau

 

Rajone vis labiau ryškėja ir vadovavimo mokykloms problema. „Šiuo metu keturioms rajono mokykloms laikinai vadovauja direktorių pavaduotojai. Norintys dirbti mokyklos direktoriumi neišsilaiko kompetencijos testo“, – teigia rajono vadovas G. Čepulis. „Manau, didžiausia problema – ne kompetencijos testo sudėtingumas, o motyvacija. Kadangi esu pedagogė ir daug metų dirbau anglų kalbos mokytoja, esu išsilaikiusi kompetencijos testą. Nemanau, kad tai neįveikiama, bet daugelis mokytojų net nesiryžta jo laikyti, nes dirba visu krūviu ir uždirba gerokai daugiau už direktorių. Kam turėti galvos skausmą dėl šildymo sistemų, pastato remonto ir kitų dalykų, jei galima ramiai ateiti į darbą, pravesti pamokas ir gauti didesnį atlyginimą“, – padėtį aiškina mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė.

 

Savivaldybės biudžetas – ne guminis

 

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas, kaip teigia mero pavaduotoja V. Aleknavičienė, sukelia nemažai netikėtumų ir graso ne pačiomis maloniausiomis pasekmėmis. Vienas galvos skausmas – pakeitus apmokėjimo už darbą metodiką, sumažėjo lėšos administravimui. „Mažesnėse mokyklose nebelieka lėšų direktoriaus pavaduotojo etatui išlaikyti. Ugdymo procesą, tvarkaraščių sudarymą tradiciškai kuruoja direktoriaus pavaduotojas. Kitose mokyklose direktoriaus pavaduotojui belieka pusė etato, – padėtį apibūdina mero pavaduotoja. – Klostosi ir kita nelabai gera situacija. Įvedus etatinį apmokėjimą, tiems mokytojams, kurie turėjo didelį krūvį, aktyviai dirbo kitus darbus, atlyginimas beveik nepadidėja. Tiems mokytojams, kurie turėjo mažiau pamokų, skiriami papildomi darbai, kurių dalis jų net nenori. Žmogus nenori, bet yra priverstas imtis jam uždedamos veiklos. Manau, rezultatas būtų geresnis, jei mokytojams apmokėjimo metodika nebūtų buvusi keičiama, bet būtų padidintas atlyginimų skaičiavimo koeficientas.“ Vyriausybės patarimas savivaldybei – atsiradusias finansines spragas švietimo įstaigose dengti iš savivaldybės biudžeto. „Nors Vyriausybė deklaruoja, kad mokyklų neuždarinėja, bet nemažą finansinės naštos dalį perkėlus savivaldybėms, kurių biudžetas gan kuklus, vedama link to, kad dalį mokyklų teks užaryti“, – pabrėžia V. Aleknavičienė. Jos teigimu, panaši padėtis yra reorganizuojant vaikų globos namus. „Vyriausybė skelbia, kad Lietuvoje turi nelikti vaikų globos namų, o savivaldybės šias įstaigas turime reorganizuoti. Žagarėje buvęs socialinių paslaugų centras reorganizuotas į Vaiko ir šeimos gerovės centrą. Vaikus turime iškelti į butus ir namus jau dabar, o lėšos bendruomeniniams namams steigti planuojamos kitais metais. Ir butus, ir namus savivaldybės privalome pirkti iš savo biudžeto. Paskui įsigytą būstą reikės išlaikyti“, – dar vieną centrinės valdžios požiūrio į savivaldą faktą kelia mero pavaduotoja ir priduria, kad vaikų perkėlimas į atskirus butus ar namus turi labai daug teigiamų pusių. Vaikas sugrįžta į savo namus, valgo ne pagal tvarkaraštį, o kada nori. Vaikai turi savo kambarius, virtuvę, kurioje pasidaro valgyti. Gyvenant atskiruose butuose ar namuose, formuojasi socialiniai įgūdžiai. Nors parduodamų butų ir namų Joniškio rajone nemažai, bet perkamam būstui yra keliami labai konkretūs reikalavimai. Yra nustatytas bendras būsto, kambarių plotas. Perkant namą reikalingas gan didelis sklypas. Tie reikalavimai gerokai išaugina kainą. Tai tampa įrankiu opozicijai: girdi, kodėl buvo pirktas toks brangus būstas, kai yra pigesnių. „Tačiau rinka diktuoja savas taisykles“, – teigia savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Artūras Pališkevičius. „Dar mūsų laukia Jurdaičių socialinės globos namai. Juose gyvena žmonių, kurie keliese galėtų gyventi atskiruose butuose, bet vėl būsto pirkimo, įstaigos reorganizavimo finansavimas – savivaldybės ir globos namų reikalas“, – sako mero pavaduotoja.

 

Veda noras apsisaugoti

 

Lietuvoje įsisiūbavęs Vaiko teisių apsaugos tarnybos skandalas, Joniškio rajono vadovų manymu, rodo, kad reorganizuojant šią instituciją valstybė nuėjo ne tuo keliu. „Kuriamą modelį reikėjo pirmiausia išbandyti keliose savivaldybėse kaip bandomąjį projektą, ir rezultatams parodžius, kad tai tinkamas kelias, perkelti į kitas savivaldybes. Dabar eksperimentuojama visoje Lietuvoje“, – mano rajono meras G. Čepulis ir priduria, kad reforma atstūmė savivaldybes nuo pagalbos probleminėms šeimoms ir vaikams. Pasak mero pavaduotojos, pastarųjų metų šeimose kylančios nelaimės yra įbauginusios Vaikų teisių tarnybos darbuotojus, ir jie, norėdami apsisaugoti net esant menkam signalui vaiką, kol išsiaiškina, išima iš šeimos. Juolab kad šiai tarnybai tenka rūpintis ne tik probleminėse šeimose gyvenančiais vaikais, bet ir sparčiai plintančiomis patyčiomis mokykloje. „Mokyklose plintančios patyčios – tai visuomenėje vykstančio reiškinio pasekmė. Pasižiūrėkime, kas dedasi aplinkui, net iki paties Seimo“, – šypteli meras.

 

Specialistai tampa deficitu

 

Vaiko teisių apsaugos tarnybos reorganizavimas neatsiejamas nuo kompleksinės pagalbos šeimai, kurioje kyla problemų. Tačiau kol kas pagalba didžia dalimi yra tik menama. Viena tų problemų, mero pavaduotojos teigimu, specialistų trūkumas. „Labai trūksta kvalifikuotų socialinių darbuotojų, nes galima įdarbinti tik studijas baigusius asmenis. Studijuojantis žmogus geriausiu atveju gali dirbti tik socialinio darbuotojo padėjėju. Reikalavimai užaukštinti iki kuriozo. Pavyzdžiui, žmogus dešimt metų dirba socialinio darbuotojo padėjėju. Paskui nusprendžia įgyti išsilavinimą, pradeda studijuoti, bet kol nebaigia studijų, dirbti socialiniu darbuotoju jis negali. O studijos kolegijoje net neakivaizdiniu būdu – ketveri metai“, – esamą padėtį apibūdina V. Aleknavičienė.

 

Savivaldybių žinios inf.

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai