2019-06-20, ketvirtadienis, 07:07.     Šiandien Joniškyje saulė teka 04:41, leidžiasi 21:56, dienos ilgumas 17:15.

Sveikatos gerinimo dieną – apie nevienadienius pokyčius

2019-05-28, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Sveikatos gerinimo dieną – apie nevienadienius pokyčius

Gegužės 28-ąją minima Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena. Ką galime padaryti, kad
jaustumės geriau, ir kokių pokyčių – galbūt truksiančių visą gyvenimą – galėtume imtis?

 

Apklausų duomenimis, dvi didžiausios kliūtys, trukdančios moterims gyventi pakankamai
sveikai, yra laiko stoka ir manymas, jog „sveikata šiuo metu nėra prioritetas“.
JAV verslininkas ir technologijų kūrėjas Stivenas Polas Džobsas (Steven Paul Jobs, 1955–
2011) yra pastebėjęs: „Kuo vyresni mes tampame, tuo daugiau galime už ką nors sumokėti. Tačiau
pamažu suprantame, kad laikrodis, kuris kainuoja trisdešimt dolerių, ir laikrodis, kuris kainuoja
tris šimtus dolerių, rodo tą patį laiką.“

 

Moterys, žinodamos, kad gyvens vidutiniškai 11–12 metų ilgiau nei vyrai, kartais labiau
savimi pasitiki, mano, kad jų sveikatą saugo moteriškieji hormonai. Iš dalies tai tiesa. Moterų
sergamumo kai kuriomis ligomis viršūnė yra vėliau nei vyrų. Statistikos duomenimis, moterys
dažniau miršta po ūmių širdies veiklos sutrikimų: 38 proc. moterų, susirgusių miokardo infarktu
(MI), miršta per vienerius metus (vyrų – 25 proc.). Per šešerius metus MI kartotinai suserga 35
proc. moterų ir 18 proc. vyrų. Vis dėlto neretai moterys pirmųjų ligos simptomų nelaiko svarbiais ir
laiku nepasirūpina savikontrole. Tačiau susirgusios jos greičiau puola į paniką bei depresinę
nuotaiką ir taip dar labiau komplikuoja savo būklę.

 

Niekas nenori sirgti

 

Rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis požiūriu moterys iš tiesų yra silpnoji lytis. Iki
menopauzės moters organizmą daugeliu požiūriu saugo pakankama lytinių hormonų sintezė.
Menopauzės periodu, sumažėjus lytinių hormonų, tarsi atsidaro vartai vystytis aterosklerozei ar
naujiems kraujagyslių sienelių pažeidimams, taip pat cukriniam diabetui (CD), hipertenzijai,
osteoporozei, Alzheimerio ligai, demencijai, artritui. Moters lytinių hormonų sintezės kaita,
medžiagų apykaitos ypatumai lemia ir kitokį rizikos veiksnių poveikį. Aukštas kraujospūdis, CD,
antsvoris, rūkymas moterims yra pavojingesni nei tie patys rizikos veiksniai vyrams. Klinikiniais
tyrimais įrodyta, kad CD, sistolinė hipertenzija ir rūkymas – ypač nepalankiai kraujagysles veikianti
rizikos veiksnių puokštė. Moteris, surūkiusi dešimt cigarečių, patiria tiek žalos, kiek vyras, surūkęs
penkiolika cigarečių. Sergant CD, moterims sparčiau nei vyrams progresuoja aterosklerozė ir
išeminė širdies liga. Namų ir šeimos rūpesčiai, įtemptas darbas – dažna nuovargio ir prastos
savijautos priežastis. Moterys, pajutusios skausmą krūtinėje, greitosios medicinos pagalbos sulaukia
vidutiniškai dvidešimt minučių vėliau negu vyrai, nes pagalbą tiesiog delsia kviesti. Tai jos padaro
arba pačios vyksta į ligoninę, tik įsitikinusios, kad yra kam pasirūpinti šeima. Gydytojai žino, kad
tik apie 50 proc. į gydymo įstaigas dėl širdies ir kraujagyslių ligų patekusių moterų gali tinkamai
apibūdinti esamus tipinius ligos simptomus: skausmus krūtinėje, kairiojo peties skausmą, „dūrimą“
fizinio krūvio metu ir kt. Vyrai ligos simptomus apibūdina aiškiau ir tiksliau.

 

Gyvensena ir sveikata

 

Mokslo tyrimais pagrįsta, kad sveika ir kokybiška gyvensena labai priklauso nuo gero poilsio
(miego), kokybiško saikingai vartojamo maisto ir optimalaus fizinio krūvio. Sveika gyvensena ir
fizinis aktyvumas stiprina ne tik kūną. „Sportiškas kūnas – daugiau nei funkcionalumas ar išvaizda.
Jis atspindi valią, discipliną, orumą, kantrybę, jautrumą grožiui ir aistrą gyvenimui“, – sako trenerė
Ramunė Gražulė. Atliekant optimalius, fizinį pasirengimą atitinkančius pratimus, stiprėja ne tik
sensomotorinė sistema (raumenys, kaulai, motoriniai nervai, sausgyslės, raiščiai), bet ir imuninė,
centrinė nervų, endokrininė, širdies ir kraujagyslių sistemos. Tinkamas fizinis aktyvumas yra
veiksminga Alzheimerio ligos ir demencijos prevencijos ir gydymo priemonė. Pratimai gali
švelninti reumatoidinio artrito simptomus, gerinti kraujagyslių būklę ir smegenų veiklą,
kognityvines (pažinimo) funkcijas, mažinti stresą.

 

Stresas gali būti fizinės, socialinės, protinės įtampos pasekmė. Aktyvi fizinė veikla mažina
streso hormonų kortizolio ir noradrenalino lygį organizme, padeda išsiskirti endorfinui – medžiagai,
kuri stimuliuoja euforiją, pasitenkinimą, gerą nuotaiką. Daug tyrimų parodė, kad norint sumažinti
depresijos simptomus, mankštą reikėtų daryti reguliariai. Rekomenduojamas režimas – 25 ar 30
minučių penkis kartus per savaitę arba 45 minutės tris kartus per savaitę. Bet kuris iš šių variantų
naudingas sergant depresija. Jėgos pratimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, todėl po tokios
treniruotės gerėja nuotaika, mažėja streso pojūtis ir gerėja protinis darbingumas. Jeigu žmogaus
motorinė sistema nusilpsta (dėl fizinio krūvio stokos, dėl senėjimo, dėl ligų, dėl nevisavertės
mitybos ar dėl per didelio streso, tą pajunta visas organizmas – sumažėja ne tik fizinis, bet ir
protinis darbingumas, didėja tikimybė susirgti, sutrinka savęs reguliavimas.

 

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje didėja nutukusių žmonių skaičius (dėl gausesnės
mitybos ir fizinio aktyvumo sumažėjimo). Išsamūs Europos mokslininkų tyrimai rodo, kad
labiausiai nutukimą skatina saldus maistas, riebus maistas bei su juo gaunamas omega-6 rūgščių
perteklius. Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkai 2015 metais paskelbė duomenis apie
įvairaus amžiaus žmonių socialinių ryšių ir sveikatos sąsajas. Nustatyta, kad mažesnį polinkį
nutukti turėjo žmonės, kurie daugiau laiko praleisdavo su kitais žmonėmis – šeimoje ar darbo
kolektyve. Žmonės, kurie patyrė didesnį stresą ar turėjo daugiau problemų dėl bendravimo ir
santykių, buvo labiau linkę priaugti svorio. Beje, Lietuvos moterų apklausos duomenimis, daugelio
jų subjektyvus kūno masės vertinimas skiriasi nuo objektyvių rodiklių. Per 80 proc. normalios kūno
masės moterų mano, kad sveria per daug. Moterys linkusios manyti, jog lieknas kūnas patrauklesnis
kitai lyčiai. Elgsenos tyrimų autoriai teigia, kad nepasitenkinimo savo kūnu vis tik negalima
paaiškinti vien lyties aspektu; daug vyrų, nors ne taip stipriai kaip moterys, taip pat norėtų būti
lieknesni.

 

Žinios taip pat yra pagalba

 

Žinios apie širdies ir kraujagyslių, plaučių, lytinių ir šlapimo organų, virškinimo sistemos, odos,
stuburo ir sąnarių, onkologinių, regos ir klausos ligų, taip pat menopauzės simptomus padės šių ligų
išvengti ir, jeigu reikia, laiku pradėti gydymą. Laiku taikant veiksmingas sveikatos priežiūros
paslaugas ir priemones, galima pagerinti gyvenimo kokybę ir reikšmingai pailginti jo trukmę.

 

Imtis svarbiausių sveikatos stiprinimo bei išsaugojimo priemonių rekomenduojama dar
nesulaukus brandaus amžiaus. Esminės sveikatos stiprinimo gairės yra:

 

- atsisakyti žalingų įpročių,
- padidinti fizinį aktyvumą,
- pagerinti mitybą. Kai reikia, papildomai vartoti vitaminų bei mikroelementų. Prieš vartojant
maisto papildus ar specifinius organizmo funkcijas gerinančius nereceptinius vaistus, būtina
pasitarti su šeimos gydytoju ar vaistininku. Netinkamas vartojimas gali būti nepakankamai
efektyvus ar net žalingas.
- mažinti psichoemocinio streso lygį, taikyti psichikos sveikatos stiprinimo metodus –
meditaciją, autogeninę treniruotę ir kt., užsiimti mėgstama veikla laisvalaikiu, savanoriauti,
dalyvauti visuomeninėje veikloje,
- pagal galimybes nemažinti protinės veiklos. Jeigu, pakeitus veiklos pobūdį, sumažėjo
protinio darbo, reguliariai atlikti užduotis ir pratimus, padedančius išsaugoti ir stiprinti
mąstymo funkcijas,
- laiku tikrintis sveikatą profilaktiškai, naudotis valstybės finansuojamomis ankstyvosios
lėtinių neinfekcinių ligų diagnostikos programomis.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė
Danguolė Andrijauskaitė

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai