2018-12-13, ketvirtadienis, 01:27.     Šiandien Joniškyje saulė teka 08:33, leidžiasi 15:49, dienos ilgumas 7:15.

Vilniečiai keliauja po mūsų kraštą: vietoj Marso pas Bembį

2018-08-01, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Vilniečiai keliauja po mūsų kraštą: vietoj Marso pas Bembį

Pasak Joniškio turizmo ir verslo  informacijos centro direktorės Jurgitos Bučinskienės, pastaruoju metu rajone vis daugiau apsilanko turistų. Susipažinti su mūsų rajono kraštovaizdžiu, istorinėmis ir kultūrinėmis realijomis, čia vykdomomis edukacijomis atvažiuojama ne tik grupėmis, bet ir atskiromis šeimomis. Dar smagiau, kad atvykstančių tarpe sutiksi ir didmiesčių gyventojus. Visai neseniai gražius atsiliepimus apie viešnagę Žagarėje paviešino vilniečiai Saimonas ir Ieva Urbonai. Tautodailininkė Aušra Petrauskienė sako, kad netrukus sulauks ir dar vienos vilniečių šeimos apsilankymo. Taigi kaip mes atrodome svečių akimis. Publikuojame Saimono Urbono pastebėjimus apie Akmenės ir Joniškio kraštą..

 

Pabudau anksti, nes turėjome daug ką aplankyt, o ir šiaip su kiekviena diena vis labiau ilgiuos namų. Na, gal ne taip dažnai, bet kartais tos mintys apie savo lovą ateina net į sapnus. Kol vaikai su mama dar pūtė į ūsą, mokytojų kambarėlyje sukau savo firminius lavašus, kad visi pabudę turėtų ką užkąsti ir greitai išjudėtume. Nes šiaip pastebėjome, kad nuo pabudimo, apsiprausimo, daiktų susikrovimo ir išjudėjimo visada praeina bent dvi valandos, kad ir kaip skubėtume. 

 

Pavalgėme, užrakinome mokyklą ir pajudėjome. Pirmas taškas Akmenės krašto muziejus ir jame įsikūrę Drugelių Namai. Nuostabi ir rekomenduojama vieta, nes tai vienas smagiausių mūsų kelionės aplankytų muziejų. Ir net nežinau, ar tai dėl tūkstančio drugelių, ar dėl galimybės juos pamaitinti ir jais pasidžiaugi, ar dėl to, kad ten dirba visiškai išprotėjęs, čia gerąja prasme, drugelių valdovas Mindaugas. Buvo taip smagu klausytis jo istorijų, kad supratau vieną esminį kelionės dalyką. Gali būti ir geriausias muziejus pasaulyje, bet jei ten dirba susiraukusi teta, kuriai jos problemos svarbesnės už darbą, žavesio bus mažai. Bet čia buvo priešingai ir tai išliks mūsų atmintyje ilgai. Dar nuo mokyklos žinojau, kad drugeliai gyvena vieną dieną, bet tai, pasirodo, buvo tik biologijos mokytojos paskleistas mitas, nes drugeliai gyvena labai įvairiai, o vienas ilgiausiai gyvenančių drugelių pasaulyje, gyvena būtent pas mus. Tai toks geltonas, mažiukas, vardu cukrinukas. Kaip tikras lietuvis prisitaikantis prie įvairių sąlygų ir sugebantis net peržiemoti užsikasęs sniege. Po to aplankėme Papilę. Užsukome į Simono Daukanto memorialinį muziejų. Jis čia praleido paskutinius trejus savo gyvenimo metus. Supažindinome vaikus su žmogaus, kuris pirmasis parašė Lietuvos istoriją, gyvenimu. Užkilome į piliakalnį, kur jis palaidotas. Žinoma, nepraleidome ir Papilės apžvalgos bokšto bei 15-likamienės liepos, kuri dabar turi 13 kamienų, bet vis dar atrodo įspūdingai. 

 

Nuo pat vaikystės svajoju aplankyti Marsą, o labiausiai tam tinkanti vieta, neišskrendant iš žemės, yra būtent kažkur prie Akmenės. Net turizmo skyrius tai rekomenduoja savo puslapyje, bet pabandžius išsiaiškinti buvome mėtomi kaip dulkės kosmose. Paskambinus keliais numeriais paaiškėja, kad tas karjeras privatus ir jo lankymas stipriai apribotas, nors puslapyje niekas nesivargino pateikti šios informacijos. Po gerokai įdėtų pastangų gavome numerį žmogaus, organizuojančio ten eskursijas. Nudžiugau, nes tai buvo vienas didžiausių šios kelionės mano tikslų. Bet pusę dienos niekas nekėlė ragelio. Kol galiausiai radau jį facebooke, bet ir ten buvo taip griežtai ir nemaloniai pasakyta, kad nieko mums nesigaus. Tad, matyt, teks palaukti pirmų skrydžių į Marsą, nes čia patekti, atrodo, taip pat sunku. Taip atsirado papildomo laiko, kurį buvome paskyrę šiai pramogai, tad Ieva sako: “O gal į Žagarę?” Taigi atsiradom čia. Nuostabaus jaukumo, vienas seniausių miestelių su daug pasakojančių istorijų ir nuostabiu ežeru, kuriame verta išsimaudyti. Aišku, daugelis jį žino dėl dvaro kasmetinio “Vyšnių” festivalio, bet į jį pavėlavome savaitę.  Pasivažinėje po miestelį, pasigrožėję pastatais, gražio miestelio išplanavimu, centre nusprendėme apsipirkti maisto kelionei tolyn, kai žmona ant šalia esančio namo durų pamatė užrašą “Lėlių Namai”. Greitai susiradome numerį, pasiskambinome ir nuo dabar aš visiems rekomenduosiu aplankyti Žagarę ne dėl vyšnių ar namo iškalto puodais, o dėl Aušros, kuri čia gyvena ir dirba savo mylimą darbą - kuria lėles. Prasėdėjome pas ją valandą, pasidarėme angeliukų, nusipirkome nuostabaus grožio lėlyčių lauktuvėms ir jau kilome važiuoti, nes laikrodis mušė 5 h vakarop. Bet Aušra pakvietė aplankyti jos "Kaliausių fabrikėlį" ant upės kranto ir išgerti vyšnių arbatos. Neatsisakėme, nes pokalbių laisvumas bylojo, kad tai dar vienas įsimintinas žmogus, su kuriuo norisi pabendrauti kuo ilgiau. Kaliausių fabrikėlis dar viena vieta, kuri savo aura įtraukia ir nepaleidžia. Išgėrėme kibirą arbatos, paklausėme istorijų, gavome kalną dovanų, gal labiau Anabelė gavo, ir saulei jau beveik nusileidus išvažiavome iš Žagarės įsimylėję ją, dėl čia gyvenančio vieno žmogaus.

 

Jau buvom užsisakę sodybą netoli nuo Žagarės nakčiai ir norėjosi grįžus tik kristi į lovą po pilnos dienos įspūdžių, bet nuvažiavus supratome, vėl nepavyks. Tai turbūt pirma kelionės sodyba su tiek dalykų vaikams. Batutai, žaidimų aikštelės, prūdelis saugiai aptvertas nuo netikėtų nelaimių, įvairiausios vištos, kalakutai, šimtai žąsų, katinėlių ir vaizdas, kurį sunku apsakyti, tai pusšimtinė Danielių šeimyna. Tik įvažiavus jų nepastebėjau, bet apėjęs namą, net žagtelėjau nuo kerinčio ragų grožio. Vedžiau visą šeimą užmerktom akim, o jas pravėrę nei vaikai, nei žmona nesulaikė susižavėjimo. „Valiūnų Sodžius“ sodybos šeimininkas Juozas dar vienas nuostabus kelionėje sutiktas žmogus, kuris vaikams suteikė atrakciją, leisdamas pamaitinti viso ūkio gyventojus, o mus apipylė vaisiais, daržovėmis, naminiu alumi ir kiaušiniais. Galvojome liksime čia naktį, bet eilinį kartą žinau, kad minimum dvi.

 

manojoniskis inf. 

Saimono Urbono nuotr.

 


REKLAMA


 

APLINKOS TVARKYMO DARBAI JONIŠKYJE IR RADVILIŠKYJE

 

 

 

Avarinių, pavojingų medžių pjovimas. Medžių prie elektros linijų ir virš stogų pjovimas.

Krūmų kirtimas. Gyvatvorių karpymas. Pastatų - pašiūrių griovimas. Aplinkos ir kiemų tvarkymas.

Vejos sėjimas, sklypų lyginimas ir juodžemio atvežimas. Vejos ir žolės pjovimas.

Atliekų (statybinių, medžio šakų ir kt.) išvežimas.

Kainos nuo 30€

Tel. 864773298

 
 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar Jums gera gyventi Joniškio rajone?