2019-03-21, ketvirtadienis, 14:24.     Šiandien Joniškyje saulė teka 06:18, leidžiasi 18:32, dienos ilgumas 12:14.

Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje auga Lietuvos miškų orchidėja

2019-01-11, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje auga Lietuvos miškų orchidėja

Žagarės botaninis-zoologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti būdingus Šiaurės Lietuvos lygumoms eglynus su ąžuolų, uosių, liepų ir guobų priemaiša, gausią ir įvairiarūšę gyvūniją, vieną iš gausiausių Lietuvoje plačialapių klumpaičių populiaciją.

 

Išskirtinė Žagarės regioninio parko teritorijoje esančio Žagarės botaninio-zoologinio draustinio (865 ha) gamtinė vertė ta, kad beveik visas jis savaiminis. Visas draustinio plotas ir dalis ekologinės apsaugos prioriteto zonos patenka į ,,Natura 2000“ teritorijų tinklą. Šiame draustinyje gausiai auga Lietuvos miškų orchidėja vadinama plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Plačialapė klumpaitė - gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Auga iki 50 cm aukščio, su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais. Stiebas ir lapai apaugę tankiais plaukeliais. Žiedai dideli, labai puošnūs. Žydi gegužės – birželio mėn. Sėklos labai smulkios, kiekviename žiede jų subręsta tūkstančiai ir jas išnešioja vėjas. Kad bent viena iš jų sudygtų, sėklą, nukritusią į žemę, turi surasti ir apraizgyti tam tikro Rizoctonia genties grybo saitai. Jaunas daigelis maždaug 2–3 metus net nesirodo dirvos paviršiuje, pirmas tikrasis lapas išauga tik po 4 metų. Sulaukęs 12 metų, augalas pradeda žydėti. Manoma, kad kai kurie žydintys augalai yra net šimtamečiai. Plačialapė klumpaitė yra ypač jautri aplinkos pokyčiams, sparčiai nykstanti. Ją gali nustelbti aplinkui suvešėję kiti žolynai, kenkia krūmų pavėsis, dirvožemio išsausėjimas, išnyksta ir plynose kirtavietėse. O kur dar nedrausmingi miško lankytojai, skinantys jos žiedus ar net bandantys išsikasti ir savo gėlynuose pasisodinti. Plačialapė klumpaitė - labai retas augalas Lietuvoje, įrašytas į Raudonąją knygą, Berno konvencijos I priedą, ES Buveinių direktyvos II ir IV priedus. Išsaugoti šį augalą – kiekvieno pareiga, tad būkime supratingi, aptikę pasigrožėkime, įamžinkime nuotraukoje, bet neskubėkime skinti ir niokoti.

 

Žagarės botaniniame-zoologiniame draustinyje aptinkamos ir kitos saugomos augalų rūšys: įvairialapė usnis (Cirsium heterophyllum), didžioji astrancija (Astrantia major), šiurkštusis katilėlis (Campanula cervicaria), pievinė poavižė (Helictotrichon pratense), tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris (Huperzia selago), retažiedė miglė ( Poa remota), juodagalvė bajorė (Centaurea phrygia), miškinė dirsuolė (Bromopsis benekenii), melsvasis mėlitas (Sesleria caerulea), pataisas- statusis atgirys (Huperzia selago), samanos: plunksninė pliusnė (Neckera pennata), žalioji tumė (Zygodon viridissimus) ir daugelis kitų rūšių.

 

Gausi ir įvairiarūšė ir šio draustinio gyvūnija. Žagarės miškai buvo pirmoji vieta, kur pradėti reaklimatizuoti taurieji elniai. Žinoma, kad juos čia XX a. pradžioje aptvaruose laikė grafas Naryškinas. Manoma, kad pirminė laisvėje gyvenančių elnių banda susiformavo iš grafo pabėgusių žvėrių. Elniai galėjo būti išleisti per 1905 m. neramumus arba per Pirmąjį pasaulinį karą. Yra sakoma, kad Gubernijos ir Žagarės miškai buvo pavyzdingiausiai tvarkomi. Nuo 1793 m. juos valdė grafai Zubovai, o nuo 1858 m. - Naryškinai. Įdomus ir faktas, jog Naryškinams priklaususiuose 14 000 hektarų miškų 1873 m. buvo tiksliausiai ir detaliausiai visoje carinėje Rusijoje atlikta inventorizacija.   

 

Žagarės botaninio-zoologinio draustinio miškuose galime sutikti daugelį gyvūnų rūšių: briedžių, stirnų, šernų, lapių, įvairių paukščių ir vabzdžių rūšių, sutinkamų ir kituose Lietuvos kampeliuose.

 

Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn.specialistė Modesta Bielskienė

 

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai