2018-11-15, ketvirtadienis, 06:15.     Šiandien Joniškyje saulė teka 07:50, leidžiasi 16:14, dienos ilgumas 8:24.

Žagarės regioninio parko lankytojų centre atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda

2018-01-13, paskelbė Dienos NAUJIENOS
Žagarės regioninio parko lankytojų centre atidaryta  Šveicarijos lietuvių bendruomenės fotografijų paroda

Žagarės regioninio parko direkcija drauge su Šveicarijos lietuvių bendruomene 2018 metus pradėjo renginiu, skirtu Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Praėjusį penktadienį (sausio 5 d.) Žagarės regioninio parko lankytojų centre atidaryta Šveicarijos lietuvių bendruomenės kilnojamoji fotografijų paroda „Lietuvių Šveicarija“. Parodą pristatė Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen.

 

Savo kelionę po Lietuvą pradėjusi 2016 m. liepos 17 d., minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną, paroda po Lietuvos miestų ir miestelių kultūros centrus, švietimo ir mokslo institucijas, muziejus ir bibliotekas keliaus per visus jubiliejų mininčius metus, o  jubiliejiniai atkurtos Lietuvos valstybės metai pradėti Žagarės dvaro rūmuose įsikūrusiame Žagarės regioninio parko lankytojų centre.

 

Parodoje – dešimties Šveicarijos lietuvių fotografijos, kuriose įamžintas Šveicarijos lietuvių bendruomenės gyvenimas ir veikla, puoselėjant tautinį tapatumą, gimtąją kalbą ir kultūrą, o taip pat - šveicariškos tradicijos ir įspūdingiausi Alpių šalies gamtovaizdžiai. Tai pasakojimas vaizdais apie mažos tautinės bendruomenės nueitą kelią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovyklos susikūrimo iki šių dienų aktyvios lietuvių bendruomenės visuomeninės veiklos atspindžių siekiant sumažinti priešpriešą tarp mūsų šalyje gyvenančių ir į kitas šalis emigravusių tautiečių.

 

Fotografijų parodai pasirinktas pavadinimas „Lietuvių Šveicarija“ ne tik dėl įspūdingų šios šalies gamtos vaizdų, bet ir dėl vaizduojamų lietuviams svarbių Šveicarijos vietų ar istorinių faktų, paties požiūrio. Paroda sudaryta iš dviejų dalių: istorinės ir meninės. Tokio formato paroda, pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, apeliuoja į platesnę auditoriją. Istorinė dalis skirta vyresnio amžiaus žmonėms, meninė – moksleiviams.

 

Pirmieji lietuviai į Šveicariją atvyko dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šiuo metu Šveicarijoje gyvena tik apie 2000 lietuvių. Bendruomenės veikloje dalyvauja apie 150 iš jų.  Šveicarija dar žinoma lietuviams ir kaip dviejų signatarų gyvenimo vieta – daktaro Jurgio Šaulio ir prelato Kazimiero Stepono Šaulio. Abu tremtyje Šveicarijoje gyveno apie 20 metų, ten mirė ir buvo palaidoti. Po 4 metų prelato Kazimiero Šaulio palaikai perkelti į Romą, o daktaro Jurgio Šaulio palaikai iki dabar ilsisi Šveicarijoje.

 

Pirmoji parodos fotografija vaizduoja jubiliejinio „Šveicarijos lietuvių žinios“ leidinio viršelį 1951-2001-2011 (Ilonos Katkienės koliažas), kuriame - Šveicarijos lietuvių bendruomenės nariai. Tai keturių kartų žmonės: Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai, jų vaikai, „trečiabangiai“ ir jų vaikai. Leidinys „Šveicarijos lietuvių žinios“ pradėtas leisti 1951 m. Iki 1953 m. išleisti 7 numeriai. Tačiau sovietmečiu Šveicarijoje lietuvių beliko tik apie pusšimtį, todėl laikraščio leidyba sustabdyta ir atnaujinta tik 2001 m. 2011 m. minėtas atkurto leidinio dešimtmetis ir pirmojo numerio išleidimo šešiasdešimtmetis.

 

Kitoje parodos fotografijoje - karo pabėgėliai lietuviai Yverdon‘e ir Cossonay darbo stovykloje 1945m. (Dianos Brunner koliažas). Antrojo pasaulinio karo metais Šveicarija buvo neutrali šalis ir nerėmė nė vienos kariaujančios pusės, todėl į neutralią šalį nebuvo priimami ir karo pabėgėliai. Siena buvo atidaryta tik dvi dienas jau pasibaigus karui - 1945 m. balandžio 23 – 24 d. Kas suspėjo tuo metu praeiti sieną, pateko į Šveicariją. Reikėjo laikytis nurodymo kirsti sieną pavieniui, būriu nebuvo galima eiti. Lietuvių pabėgėlių stovyklai buvo suteiktas atskiras pastatas prancūziškoje Šveicarijos dalyje Yverdon‘o miestelyje. Po karo atsigavus kitoms Europos šalims, Amerikai, Šveicarija stūmė laukan į šią šalį atvykusius pabėgėlius. Pabėgėliams nebuvo leidžiama dirbti neapmokamo darbo, kad jie greičiau atsigautų ir išvyktų į kitas šalis. Dalis jaunuolių pradėjo studijuoti universitetuose, vyrai dirbo Cossonay stovykloje ir už darbą gavo nedidelį atlygį. Pabėgėlių stovykla egzistavo tik pusantrų metų. 1948 m. kitoms šalims atidarius sienas, pabėgėliai buvo išstumti. Galimybė pasilikti suteikta tik studentams ir ligoniams. Taigi 1945 m. galima laikyti lietuvių bendruomenės ištakomis.

 

Parodos fotografijose taip pat vaizduojamas lietuviškų šokių ansamblis „Viltis“ (Dianos Brunner koliažas), suburtas Joanos Stasiulienės. Neįprasta ir įdomu tai, jog kolektyve buvo suburti šveicarai, šokę lietuviškus tautinius šokius, patys savo rankomis pasisiuvę lietuviškus tautinius rūbus. Pasak Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkės Jūratės Caspersen, tai puiki patriotiško žmogaus iliustracija.  Neįmanoma įsivaizduoti Šveicarijos lietuvių bendruomenės be vienuolių. Vienuolių buvo daug, bet labiausiai žinomos Ingenbohl‘io vienuolyno seserys lietuvaitės. Jame gyveno 60 seserų lietuvių. Tai vienos rūpestingiausių vienuolių, kurios buvo siunčiamos į pačias sunkiausias užduotis, nes geriausiai atliko savo pareigą.  

 

Vienoje iš fotografijų vaizduojamos visos 5 memorialinės lentos, kurias Šveicarijoje atidengė „trečiabangiai“. Pirmoji memorialinė lenta yra skirta Jonui Mačiuliui – Maironiui ir atidengta 2007 m. ant vilos, kurioje jis atostogaudavo Šveicarijoje. Kitos lentos skirtos prof. Juozui Eretui (2009 m.), prelatui Kazimierui Steponui Šauliui, Ramūnui Bytautui ir Antanui Samuoliui.    

 

Į parodą taip pat įtrauktos fotografijos, kuriose vaizduojamos knygos apie Šveicarijos lietuvius ir lietuvius Šveicarijoje, kaip Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygos „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ kūrybinė grupė leidžiasi Balio Sruogos takais. Medžiaga knygai buvo renkama 8 mėnesius ir skirta Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui. Knygos leidėjų tikslas buvo ne tik parašyti tekstą, bet ir praeiti Balio Sruogos takais per kalnus, nes 1928 m. ir 1930 m. Balys Sruoga su studentų grupėmis keliavo po kalnus Šveicarijoje.

 

Šveicarijoje yra įsikūręs ir lietuviškos knygos klubas Ciuriche, lituanistiniai darželiai-mokyklėlės „Pagrandukas“ Ciuriche ir „Ratas“ Ženevoje, švenčiamos lietuviškos šventės, tokios kaip Vasario 16-oji, Joninės, minimas Adventas, lietuviai buriasi į įvairius susitikimus ir turi net savo krepšinio komandą. Visa tai vaizduoja parodos fotografijos.

 

Meninėje fotografijų parodos dalyje atsispindi įspūdinga Šveicarijos gamta ir tradicijos. Fotografijose galima pamatyti įspūdingąjį Matterhorn kalną, kurio vienoje pusėje Šveicarija, kitoje – Italija, Šveicarijos piramides, Maironio apdainuotą Keturių Kantonų ežerą, Aletsch ir Rosenlaui ledynai, įspūdingą žiemos rūką, kuriame jau už poros metrų nieko neįmanoma matyti, vynuogynus, be kurių neįsivaizduojama Šveicarija, Thun‘o ežeras, Areuse tarpeklis, Werdenberg‘o pilis, Šveicarijos nacionalinę gėlę edelveisą, kuri simbolizuoja kilimą į viršų, tik Šveicarijoje egzistuojančią sporto šaką švingen.  

 

 

Dėkojame Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkai Jūratei Caspersen už įdomų, informatyvų parodos pristatymą. Ši paroda Žagarės regioninio parko lankytojų centre bus eksponuojama iki š.m. sausio 30 d., todėl kviečiame apsilankyti ir pasigrožėti įspūdingais vaizdais bei susipažinti su lietuvių bendruomenės Šveicarijoje istorija.

 

Modesta Bielskienė,

Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė

 


REKLAMA


 

Ispaniški vytinti kumpiai tiesiai į namus

 

 

Ispaniški vytinti kumpiai laikomi kulinariniu paveldu ir Lietuvoje, tai ne tik skanus delikatesas ant pietų stalo, bet ir puikiai pritaikyta dovana. Dėl savo išskirtinės kokybės, juos yra pamėgę ir mūsų nuolatiniai pirkėjai. Kumpis tiesiog tirpsta burnoje, dėl švelnios tekstūros ir intensyvaus skonio. Mūsų siūlomas sertifikuotas ispaniškas kumpis yra natūraliai brandinamas. Naudojami gamtos ištekliai: kalnų oras, natūrali drėgmė ir kumpiui tinkamiausia temperatūra. Todėl pagrindinis mūsų tikslas yra supažindinti su išskirtinio skonio kokybe. Siūlome dvejas kumpių rūšis, taip pat vakumuotą iškaulėtą galinės kojos kumpį ir „Chorizo dešras”.

 

 

*Siūlomos kumpių rūšys:


Priekinės kojos mentė "Paletilla Bodega" – 1 kg/ 11,5 €, vytinimo laikas 9-12 mėn.
Galiojimo laikas 12 mėn. Svoriai nuo 4,5 kg iki 5,5 kg. 

Galinės kojos kumpis "Jamon Gran Reserva" –  1 kg/ 15 €, vytinimo laikas 18-24 mėn. 
Galiojimo laikas 12 mėn. Svoriai nuo 6,5 kg iki 8 kg

Stovas ir pjaustymo peilis ( komplektas) – 14 €

 

 

*VILNIUJE vytinto kumpio pristatymas į namus NEMOKAMAS!
*Prekių atsiėmimo adresas: 
Vytenio g. 50, Vilnius. Dirbame iki 18 val. 
*Į kitus miestus siunčiame NEMOKAMAI kurjeriu, prekės pristatomos per 1-2 d.d. *Galimybė atsiskaityti už prekes kurjeriui grynaisiais atsiimant prekes.

Daugiau informacijos:  +370 607 88 656
El.paštas: 
info@seranas.lt

Mūsų elektroninė parduotuvė: WWW.SERANAS.LT

Sekite naujienas: www.facebook.com/seranas.lt

 


REKLAMA


 

SVERIAME JŪSŲ KIEME

 

 

Parduodame baltarusiškus durpių briketus, plautą akmens anglį, beržo pjuvenų briketus, medžio granules. Atvežame. Sveriame Jūsų kieme. Taip pat parduodame malkas: rąsteliais, kaladėmis, skaldytas – uosinės, ąžuolinės, beržinės, alksninės, juodalksnio, mišrios. Kaina nuo 19 eurų. Atvežame.

 

 

 

Užsakymai priimami tel. +370 679 08900, +370 672 77720

 


REKLAMA


 

 Joniškio projektuotojai siūlo kokybiškas ir nebrangias paslaugas

 

 

         Projektiniai pasiūlymai

 

  •          Techninės sąlygos ir  specialieji reikalavimai

 

  •          Visų kategorijų statinių projektavimas

 

  •          Statybą leidžiantys dokumentai

 

  •          Statinių statybos techninė priežiūra

 

  •          Statinių kadastriniai matavimai

 

  •          Žemės sklypų kadastriniai matavimai ir kontrolinės geodezinės nuotraukos

 

  •          Nebaigtų statyti  statinių registravimo procedūros

 

  •          Statinio statybos užbaigimo procedūros

 

Kainos sutartinės

 

Kreiptis Darbininkų g. 1, Joniškis

Telefonas (8 426) 52 245, mob. 8 686 40 786, 8 61 111 613

El. paštas joniskioprojektuotojai@gmail.com

 


REKLAMA


 

Buitinė technika iš Vokietijos

 

    

Parduodame įvairių dydžių šaldytuvus ir šaldiklius, įmontuojamus šaldytuvus į baldus, indaploves, skalbimo mašinas, tame tarpe ir įkraunamas per viršų, montuojamas į baldus ir nemontuojamas indaploves, elektrines virykles ir orkaites, džiovyklas skalbiniams džiovinti.

Buitinė technika garsių firmų: AEG, Amica,Bauknecht,Whirlpool, Bosch, Electrolux,Siemens, Privileg, NEF. Suteikiame garantiją.

Buitinė technika nauja su nežymiais transportavimo pažeidimais arba naudota. Reikalui esant, atvežame.

 

Šiauliai, tel. 8685 48611

 
 
Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Jei šiandien vyktų rinkimai į Joniškio rajono tarybą, kuriai politinei jėgai atiduotumėte pirmenybę