Primename gyventojams kaip reikėtų elgti per šalčius:
- patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo (riebiu maitinamuoju, tik jokiu būdu – ne drėkinamuoju kremu).
- neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę.
- apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), vilkėkite kelis sluoksnius šiltų drabužių, viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
- avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių, tinkamiausios – kumštinės), vilkėkite ausis dengiančią kepurę, o veidą saugokite nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengdami šaliku.
- jei šaltyje tenka laukti, nestovėkite ir nesėdėkite ramiai, o stenkitės kuo daugiau judėti. pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y., mankštinkite veido raumenis, patrinkite šąlančius skruostus, ausis, nosį, judinkite kojų pirštus.
- stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti.
- negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
- šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
- lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.
- nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių prietaisų į vieną elektros lizdą, nepalikite jų įjungtų be priežiūros;
- esant dideliems šalčiams kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos.
Svarbu įsidėmėti, kad vidutinio stiprumo šaltis ir vėjas gali pakenkti labiau nei stiprus šaltis be vėjo. Pučiant stipriam vėjui šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę temperatūrą nei ji yra iš tikrųjų tuo metu. Todėl prieš išeinat į lauką reikėtų įvertinti vėjo žvarbumo temperatūrą, kuri nusako realiai atvirojoje vietoje jaučiamą temperatūrą. Vėjo žvarbumo temperatūros skaičiuotuvas pateiktas Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje.
Bendras kūno sušalimas – tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip 35 ℃) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, ilgą laiką būnant vėsiame vandenyje). Žmogui būnant ilgai šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti įprastos kūno temperatūros.
Pirmoji pagalba sušalus:
- neškite nukentėjusįjį į kambario temperatūros patalpą;
- nurenkite;
- pamatuokite temperatūrą, jei ji žemesnė nei 35 ℃, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
- pirmiausia sušildykite centrinę kūno dalį – krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Nukentėjusįjį galima šildyti vonioje. Paguldykite į + 20 ℃ vandens vonią. Per 10–30 min. vandens temperatūrą kelkite iki + 37 ℃. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus kūno šiluma. Po to nukentėjusįjį užklokite šilta sausa antklode;
- jei nukentėjusysis sąmoningas ar atgavo sąmonę, duokite gerti šiltų, saldžių gėrimų;
- jei būklė negerėja, kuo greičiau vežkite į gydymo įstaigą.
Nušalus kūno vietas:
- esant lengvam nušalimui, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26–27 °C), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus turi sąmonę, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu;
- jei žmogus nušalo galūnes, nepamirškite nuimti žiedus ar laikrodžius, kadangi atšildamos nušalusios galūnės tinsta ir papuošalus vėliau bus sunku nuimti;
- nušalusią kūno dalį galima šildyti priglaudžiant prie šiltos kūno dalies, pvz., pažasties;
- nerekomenduojama kaitinti nušalusių vietų karšta pūsle ar laikyti prie ugnies, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu, glausti prie radiatorių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan., kadangi pažeistų vietų sumažėjęs jautrumas ir jos gali lengvai nudegti;
- kai nušalimas yra sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs – tuojau pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.
Joniškio rajono savivaldybės administracijos ir lt72.lt informacija
Komentuoti