Renginį vedė Vidutė Petraitienė. Vakaro pradžioje nuskambėjo Dovilės Juknienės atliekama daina „Baltas paukštis“, tapusi jautriu įvadu į prisiminimus apie 2022 metų vasario 24-ąją – dieną, kuri tapo skaudžia riba visam demokratiniam pasauliui. Tą rytą pradėta brutali agresija prieš Ukrainą sukrėtė milijonus likimų, nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių, sugriovė miestus ir šeimas. Tačiau nepalaužta liko tautos dvasia. Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusiuosius už Ukrainos laisvę. Tą akimirką scena ir salė susiliejo į vieną tylų, bet iškalbingą liudijimą, kad laisvė nėra savaime suprantama, ji reikalauja drąsos, pasiaukojimo ir tikėjimo.
Į susirinkusiuosius kreipėsi Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis. Savo kalboje jis pabrėžė vienybės svarbą ir kvietė išlikti tvirtiems vertybių fronte – ten, kur sprendžiasi ne tik valstybių likimai, bet ir visos Europos saugumas bei moralinė laikysena.
Kalbėdama apie šiandienos iššūkius, renginio vedėja priminė, kad agresija kėsinasi ne tik į teritoriją, bet ir į pačią teisę egzistuoti. Lietuviams ši patirtis skaudžiai atpažįstama. Istorinė atmintis leidžia suprasti, ką reiškia neteisybė ir prievarta, todėl solidarumas su Ukraina yra ne formalus gestas, o nuoširdus bendrystės jausmas. Vakaro metu nuskambėjo daina „Laisvė“ (atliko Dovilė Juknienė), tapusi lietuvių tautos stiprybės simboliu. Šį kartą ji buvo skirta Ukrainai, kaip palaikymo, tikėjimo ir bendros kovos už vertybes ženklas. Ypatingą vakarą papildė jaunieji talentai iš Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos, kurių pasirodymai suteikė šventei gyvumo ir išraiškingumo. Mokytojos Zitos Gaškauskaitės mokinės atliko tris kūrinius, kupinus jautrumo ir vidinės brandos. Fortepijono muzika, kurią atliko mokytojos Aušros Tiškevičienės mokinys Jokūbas Butė, skambėjo tarsi tylus dialogas tarp skausmo ir vilties, tarp šiandienos realybės ir rytojaus pažado.
Akcijos pavadinimas „Laisvė šviečia“ šį vakarą įgavo apčiuopiamą prasmę. Žvakių šviesa, dainos ir bendras buvimas tapo simboliniu laisvės žiburiu – ženklu, kad net tamsiausiomis akimirkomis šviesa neužgęsta, jei ją saugo žmonių vienybė. Renginio pabaigoje nuskambėjo žodžiai apie tikėjimą ir viltį, kad neteisybė bus įveikta, kad karas taps tik skaudžiu istorijos puslapiu, o ukrainiečių tautos dvasia liks nepalaužta. Buvo išreikšta viltis, jog ateis diena, kai susitiksime ne gedėti, o švęsti pergalę.
Šis vakaras Joniškyje tapo priminimu, kad laisvė nėra vien politinė sąvoka. Tai gyvas, kasdienis apsisprendimas būti kartu, palaikyti ir tikėti. Kol degs bent viena žvakė, kol skambės daina ir bus tariamas žodis „laisvė“, tol ji iš tiesų švies.
Daugiau nuotraukų:
Komentuoti