Pagal įstatymo reikalavimus pastato (buto) savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi pastatu (butu) ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato (buto) patalpas bei į to paties buto patalpas.
Įstatyme nustatyta, kad rūkyti draudžiama:
- bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose (taikoma bendrai voniai, tualetui, koridoriui ir kitoms bendroms patalpoms bute, kurio kambariai priklauso atskiriems savininkams);
- kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse (taikoma bendroms namo laiptinėms, koridoriams, rūsiams, palėpėms, virtuvėms, tualetams ir pan.);
- daugiabučių namų balkonuose, terasose, lodžijose, nuosavybės teise priklausančiuose atskiriems savininkams, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą aprašą, daugiabučio namo gyventojas gali pareikšti prieštaravimą dėl rūkymo. Uždraudus rūkyti daugiabučiame name, Savivaldybės administracija informuos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį, daugiabučio namo savininkų bendriją ar kitą už namo bendrojo naudojimo objektų valdymą atsakingą asmenį, kurie privalės informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus apie nustatytą draudimą bei įrengti informacinius ženklus.
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 5 dalimi, asmenys gali pranešti policijai ar Savivaldybės administracijai apie draudimo rūkyti pažeidimus tik tame daugiabutyje, kuriame jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kartu su skundu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys rūkymo daugiabučio namo balkone, terasoje, lodžijoje faktą ir aplinkybes.
Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai numato, kad už įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą butų arba patalpų savininkams grės bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą – bauda nuo 60 iki 120 eurų.
Komentuoti