Šiuo atveju nukenčia įvairius daiktus – pavyzdžiui, automobilio padangas, vaikišką vežimėlį, kompiuterį, ar žaidimų konsolę – parduoti norintys asmenys. Įdėjus skelbimą, tariamai pirkti daiktus norintys sukčiai su pardavėjais visada susisiekia per įvairias bendravimo programėles – Wyber, Skype, Messenger, Snapchat, Facebook, ar panašiai. Pasiūlo patys užsakyti kurjerį, kuris paimtų daiktą iš pardavėjo namų. Mažesne rūpesčių našta susigundžiusiems pardavėjams atsiunčiama suklastota populiarių platformų nuoroda, o šie suveda prašomą asmeninę informaciją – vardą, pavardę, adresą, banko kortelės numerį ir kita. Be to, prašoma 1 euro depozito, kuris, kaip teigiama, nebūtų grąžinamas, jei atvykęs kurjeris nieko nerastų namuose. Vos paspaudus „Sutinku“, visi žmogaus duomenys nukeliauja į sukčių rankas. Pastarieji, naudodami gautus duomenis, užsisako prekių iš užsienio elektroninių parduotuvių, o žmogus gauna prašymą patvirtinti mokėjimą – galvodamas, kad patvirtina operaciją dėl 1 euro depozito, iš tikrųjų apmoka sukčių vykdomą pirkimą.
Pasak pareigūnų, patiriamos žalos nėra didelės – svyruoja nuo 300 iki 600 eurų, tačiau sukčiavimų tokiu būdu daugėja. Pareigūnai įtaria, kad tokias nusikalstamas veikas vykdo asmenys iš užsienio (rytų) valstybių. Bendravimo programėlėse dažniausiai rodomas lietuviškas telefono numeris – įtariama, kad joms aktyvuoti sukčiai naudoja Lietuvoje įsigytas išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio korteles. Įvykdžius nusikalstamą veiką, nuorodos iškart panaikinamos.
Pareigūnai ragina neprarasti budrumo – ypač jei parduodamą daiktą įsigyti norintis asmuo susisiekia ne telefonu, o per įvairias programėles ir į atsiųstas nuorodas reikalaujama suvesti asmeninę informaciją bei bankininkystės duomenis.
Jei nukentėjote nuo sukčių, ar įtariate ketinimus sukčiauti – praneškite policijai per www.epolicija.lt, arba telefonu 112.
Komentuoti