Kaltinamasis R. Z. šiuo metu atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje už toje šalyje padarytus nusikaltimus. 2001 m. buvo paskelbta tarptautinė R. Z. paieška, ilgą laiką jis buvo vienas ieškomiausių nusikaltėlių. Pažymėtina, kad dar 2003 m. R. Z. buvo nuteistas kita tapatybe Rusijos Federacijos Jekaterinburgo m. Kirovsko raj. teismo trijų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas buvo atidėtas. 2014-aisias jis buvo sulaikytas pakartotinai Rusijos Federacijoje.
Ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2001 m. balandžio mėn. R. Z., įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du tarnybines pareigas vykdžiusius inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai.
R. Z. kaltinamas ir pasikėsinimu į policijos pareigūnus. 2001 m. birželio mėn. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę policijos pareigūnai.
Baudžiamosios bylos duomenimis, 2001 m. liepą Kaune, vienos bendrovės patalpose, R. Z. iš neteisėtai laikomų ginklų itin žiauriai nužudė du vyrus.
2001 m. rugsėjį R. Z., įtariama, tyčia, Kaune su bendrininkais pasikėsino nužudyti du policijos pareigūnus.
Tų pačių metų spalio 1-osios naktį, grasindami šaunamaisiais ginklais nužudyti sargą, R. Z. su bendrininku apiplėšė vieną Kauno vaikų lopšelio-darželį, pasisavindami turto už daugiau kaip 800 eurų.
Po savaitės, spalio 8 d., R. Z., su bendrininku, manoma, siekdami išvengti sulaikymo, Panevėžyje visuomenei pavojingu būdu pasikėsino į 7 policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, gyvybes.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje, dėl jo padarytų nusikaltimų atsirado sunkių padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių didesnei nei 0,5 mln. eurų sumai.
Teismui perduodamą baudžiamąją bylą sudaro 29 tomai.
Primintina, kad galimybė baigti šį ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą perduoti teismui atsirado po to, kai 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas. Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.
Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.
Komentuoti