Diskusijoje dalyvavo Joniškio rajono savivaldybės meras Vitalijus Gailius, administracijos direktorė Valė Kulvinskienė, Lietuvos ambasados Londone antrasis sekretorius Tadas Kubilius, Lidso miesto lietuvių bendruomenės pirmininkė Rūta Kisio, Šiaurės Londono Enfildo rajono savivaldybės paslaugų vystymo vadybininkė Ineta Miškinytė, statybos inžinerijos mokslus Lidse baigęs projektų inžinierius Valentas Dimša, Užimtumo tarnybos prie LR SADM Joniškio skyriaus vedėja Audronė Šlerpienė, kiti savivaldybės vadovai ir administracijos specialistai.
Viena iš susitikimo iniciatorių H. Bakūnienė yra iš Joniškio kilusi anglų kalbos specialistė šiuo metu gyvenanti ir dirbanti JK Nacionalinio Registro vertėja valstybinėse Jungtinės Karalystės institucijose, vykdanti tarptautinius projektus, dalyvaujanti užsienio lietuvių bendruomenės renginiuose ir veiklose.
„Jau praėjusių metų vasarą kilo mintis suorganizuoti bendrą konferenciją su Joniškio rajono savivaldybės ir lietuvių bendruomenės atstovais JK bei pasidalinti patirtimi, įvairiais rūpimais klausimais, užmegzti tolimesnius ryšius. COVID-19 pandemija šiek tiek sujaukė planus, tačiau nutarėme nebedelsti ir surengti nuotolinį susitikimą. Vienas esminių klausimų – sklandi lietuvių piliečių reintegracija, po JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos (Breksito). Kaip žinia į JK išvyko didžiausias procentas iš viso šalį palikusių mūsų tautiečių, tad ir grįžimas potencialiai bus pats didžiausias“, – įžvalgomis pokalbio pradžioje dalijosi H. Bakūnienė.
Meras pažymėjo, kad Joniškio kraštas sieks būti pilnavertiškai pasiruošęs priimti grįžtančius tautiečius. „Joniškiečiams reikia parodyti dėmesį išvykusiems emigrantams – kviesti grįžti pas save, turėti iki minimumo sumažintą biurokratiją, priimti grįžusius išskėstomis rankomis, nesiųsti vaikų į tam nepasiruošusius darželius ir mokyklas. Suteikti kokybiškas ir pasiekiamas sveikatos paslaugas. Ne visi emigrantų šeimų nariai yra lietuviai, tad reikėtų skirti dėmesį lietuvių kalbos mokymui“.
„Neleiskime kilti situacijoms, kai žmonės vos tik pradėję galvoti apie grįžimą susiduria su tokiomis didelėmis biurokratinėmis istorijomis, o neigiama patirtis sugrąžina juos į praeitį, į priežastis, kurios kažkada lėmė emigraciją. Todėl, jei norime susigrąžinti savo piliečius namo, bent jau biurokratinių ar kitokių kliūčių ir nežinomųjų kaip grįžti – turėtų nelikti.“ – kalbėjo V. Gailius.
Lietuvos ambasados Londone antrasis sekretorius T. Kubilius akcentavo jaučiamą naratyvo pasikeitimą – tampa populiaru ne išvažiuoti, o grįžti į Lietuvą. Tai iliustruoja ir pastarųjų metų statistiniai duomenys.
„Šiandien ryšys tarp įvairių institucijų yra labai svarbus siekiant įnešti kuo daugiau aiškumo mūsų piliečiams. Bendradarbiavimo galimybių yra labai daug, ši iniciatyva, kai mes diskutuojame, kalbamės apie iššūkius, galimas problemas yra didelis teigiamas postūmis. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad praėjusiais metais pirmą kartą po labai ilgo laiko į Lietuvą grįžo keliais tūkstančiais daugiau, negu emigravo. Tai lemia ne tik JK pasitraukimo iš Europos Sąjungos aplinkybės, bet ir kitos priežastys – vieniems sudėtingesnis pandemijos laikotarpis užsienio šalyje, kitiems tai tapo tiesiog palankiu laiku priimti jau anksčiau brandintą sprendimą“, – situaciją apžvelgė garbingas diskusijos svečias Tomas Kubilius.
„Žinoma, svarbiu ambasados uždaviniu išlieka suteikti visą reikalingą informaciją mūsų piliečiams norintiems likti JK, susitvarkyti dokumentus. Per pandemijos įkarštį nebuvo galimybės priimti tiek daug užklausų dėl pasų pakeitimo, tačiau kilę iššūkiai yra sprendžiami, siekiama užtikrinti sklandų procesą. Akivaizdu, kad vis dažnesnė svarstoma alternatyva yra grįžimas į Lietuvą. Įvairiais rūpimais klausimais mūsų piliečiams gali pasitarnauti informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“. Šioje interneto platformoje piliečiai grįžę į Lietuvą arba svarstantys apie tai gali gauti nemokamas konsultacijas, joje teikiama specifinė, nuosekli, tiksli informacija“, – ragindamas apsilankyti svetainėje kalbėjo T. Kubilius.
Komentuoti