Šventės programoje – Rasos apeigos, sutartinės, dainos, muzikavimai, apjungė net dvylika folkloro kolektyvų iš visos Lietuvos. Įspūdingą apeigų dalį vedė muzikantai iš Vilniaus, vadovaujami Antano Foko, ir mūsų kraštietė, bendruomenės „Saulės vartai‘‘ vaidilė Audronė Jodkonė. Tautiškos kapelijos „Sutaras“ vyrai, grodami tradiciniais instrumentais ir giedodami apeigines giesmes, titnagu įžiebė aukuro ugnelę, sukviesdami į bendrą ratą visus tapti šventės dalyviais.
Sutartines giedojo Joniškio kultūros centro apeiginio folkloro grupė „Vilkijos“. Dainų programą apie kupoles pristatė Joniškio kultūros centro folkloro ansambliai „Kupars“, Maldenių „Platonė“, Rudiškių „Rudbala“. Savo krašto Joninių burtus ir papročius apdainavo „Verdenė“ iš Pasvalio r. Daujėnų, „Tyrulė“ iš Radviliškio r. Tyrulių. Sužavėjo kolektyvo iš Žemaitijos sostinės Telšių „Spigens“ programa ir jų vadovės Dianos Bomblauskienės solo atliekamos autentiškos žemaičių dainos. Šventinę muzikinę programą pristatė Šilalės r. Laukuvos kapela „Laukuva“. Prisiminti mūsų krašto šviesuolio Mato Slančiausko užrašyti Joniškio krašto Joninių papročiai. Liaudies dainų interpretacijas ir liaudiškus romansus atliko Joniškio kultūros centro grupė „Ašalia“.
Visiems folkloro ansamblių nariams buvo išdalintos dalyvių kortelės, ant kurių buvo išspausdinti dainų tekstai. Taigi šventėje netrūko bendrų, visus jungiančių dainų. Šventės dalyvius jungė ir bendri folkloriniai šokiai, kuriuos šauniai suko Mato Slančiausko progimnazijos šokių studijos „Kibirkštėlė“ (vadovė Sandra Paulavičienė) šokėjai. Prieš 20 metų, šviesaus atminimo Emilijos Brajinskienės, dar vadintos Šeduvos baba, suburta šaunių muzikantų kapelija „Šeduvos bernai“ dovanojo skambiausių savo dainų programą.
Nuo seno buvo sakoma, kad Jons – tai pieno pons. Todėl visi atvykę kolektyvai atsivežė savo krašte gamintus sūrius. Juos gražiai pristatė, apdainavo, o po to visi dalyviai ir žiūrovai vaišinosi ir dalinosi kulinarinio paveldo paslaptimis.
Žaidimų kiemelyje – vaikeliam, tėveliam, seneliam – šurmuliavo liaudies žaidimų pramogos su Joniškio kultūros centro choreografu Vitoldu Krajinu. Visų širdis džiugino įspūdingo grožio Gintvilės Giedraitienės kūriniai iš žolynų. Čia pat veikė žolynų dirbtuvėlės – „Giedražolės pynikai“.
Skambančių žolynų ratas, kuriam vadovavo prigimtinės kultūros puoselėtoja Ažuolė Bajor, mokė pinti vainikus, kartu dainuojant. Istorikė, žolininkė Lina Vaitekūnienė dalijosi žiniomis apie Rasos žolynų gyvybines galias. Į žolininkių kiemą rinkosi žolininkės, būrėjos su savo liaudies medicinos išmintimi ir būrimais iš žolynų. Su pasimėgavimu ragauta sočios Gedimino Bielskio žiemgališkos košės, gurkšnota kvapnios Rasos žolynų arbatos.
Dangų semiant sutemoms, visų šventės dalyvių, deglais nešančių ugnį, balsais – dainą, eisena nuvilnijo prie tvenkinio, sakraliai sujungdama ugnies ir vandens stichijas. Liepsnojo vasarvidžio nakties laužas, vandeniu plukdyti žiburiuojantys žolynų vainikai – tikintis darnos ir meilės. Šventės pabaigoje gražiai pagerbti varduvininkai, apvainikuoti Jonai ir Janinos.
Festivaliu „Vasaros saulėgrįža“ – žmogaus ir gamtos darnos švente, atsigręžta į Žiemgalos krašto protėvių tradicijas.
Renginį organizavo Joniškio kultūros centras, finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybės administracija.
Linos Ripskytės ir Jurintos Mickaitės nuotraukos.
Komentuoti