Nacionalinio vėžio instituto duomenis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 200 naujų melanomos atvejų. Gydytojas V. Urbonas sako, kad siekiant mažinti statistiką, pirmiausiai svarbu žinoti, kas didina riziką susirgti šia liga.
„Į rizikos grupę patenka žmonės, kurie turi itin daug apgamų, nes pastarieji gali kisti. Taip pat tie, kurių šeimoje buvo sergančių melanoma ar melanoma kartu su kitomis vėžinėmis ligomis. Rizikos grupėje taip pat atsiduria žmonės, kurių šviesi oda ir plaukai, tie, kurie linkę įdegti raudonai. Be to gyventojai, kurie buvo stipriai nudegę saulėje vaikystėje. Rizika padidėja ir žmonėms dažnai būnantiems saulėje ar soliariumuose. Ši žmonių grupė, kaip ir visi, turėtų kuo dažniau naudoti tinkamo stiprumo, t. y. bent SPF 30 turinčius, apsauginius kremus nuo saulės, būnant stiprioje saulės kaitroje dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijonus, tinkamai aprengti ir vaikus“, – detalizuoja Nacionalinio vėžio instituto onkologas.
Gydytojas taip pat pastebi, kad statistiškai dažniau melanoma suserga vyrai, rizika susirgti didėja žmonėms, kurie gydosi imunitetą silpninančiais medikamentais, sergantiems ŽIV, taip pat vyresniems nei 60 metų žmonėms.
Profilaktinis tikrinimas
Siekiant išvengti ligos, rekomenduojama profilaktiškai kiekvienam žmogui apsižiūrėti apgamus, atkreipti dėmesį, ar jie nepakeitė spalvos, dydžio, ar kraštai netapo nelygūs, o kilus bent menkiausiam įtarimui – kreiptis į specialistą. Jei apgamas yra didesnis nei pusės centimetro dydžio, naudinga pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu.
„Ypatingos priežiūros apgamams nereikia, svarbu jų nepažeisti, nepiktnaudžiauti saule, o svarbiausia – jei kyla kokių nors įtarimų, visad nedelsti, apsilankyti pas specialistą. Tai svarbu daryti dar ir dėl to, kad pirmosiose stadijose melanoma dažniausiai išgydoma, todėl svarbu neatidėlioti profilaktinių priemonių. Naudojant apsaugos priemones ir nepiktnaudžiaujant, galima saugiai mėgautis saule, ji ne tik vitamino D šaltinis, bet ir daro teikiamą įtaką nuotaikai, padeda mažinti nuovargį“, – drąsina dr. V. Urbonas.
Tarp pasirinkimų – ir apsauga su SPF 100
Vaistininkai pastebi, kad apsaugą nuo saulės klientai prisimena atėjus šiltajam laikotarpiui, kai daugiau laiko būna paplūdimyje, nors ji reikalinga ir leidžiant laiką gryname ore, net ir parke ar miške, keliaujant į darbą ar einant pasivaikščioti.
Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad renkantis apsaugą svarbu įvertinti savo odos spalvą, kaip intensyviai judėsite ir kiek laiko gryname ore būsite.
„Veidui svarbu skirti ypatingą dėmesį, nes jį saugome ne vien dėl sveikatos, bet ir dėl grožio. Apsauga nuo saulės padeda išvengti pigmentinių dėmių, jeigu saugosime veido odą, jos nedeginsime saulėje, atsiras ir mažiau raukšlių“, – akcentuoja vaistininkė. Pasak vaistininkės, veidui visuomet turėtume naudoti aukščiausią apsaugą.
Kiek mažesnę apsaugą turinčias priemones galima rinktis kūnui – leidžiant laiką Lietuvoje, kur saulė ne tokia kaitri, pakanka ir SPF 30, tačiau atostogaujant užsienyje, rekomenduojama rinktis didesnę apsaugą turinčias priemones.
Vaistinėse jau galima įsigyti ir SPF 100 turinčią apsaugą, kuri yra reikalinga žmonėms turintiems alergiją, fotojautrumą. Šio stiprumo apsauga gali būti naudojama po estetinių, gydomųjų procedūrų, žmonėms, turintiems padidėjusią odos vėžio riziką ar sergantiems kitomis odos ligomis, pavyzdžiui, tokiomis kaip baltmė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad SPF 100 apsaugą tinka naudoti skalpo apsaugai, kuris tais atvejais, kai nėra saugomas plaukų ypač nudega saulėje. Stiprią apsaugą taip pat rekomenduojama rinktis tatuiruočių apsaugai.
Apsauga nuo saulės svarbu pasirūpinti maždaug 20 minučių prieš išeinant į saulę ir nepamiršti kas 2–3 valandas atnaujinti apsaugos priemones. Planuojantiems maudynes, vaistininkė taip pat primena, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, ar nuo saulės saugančios priemonės yra atsparios vandeniui, antraip priemones reikėtų atnaujinti kaskart išlipus iš vandens.
Vaikų odos apsauga geriausiai pasirūpinti vengiant odos spindulių, pridengiant ją skėčiu ar drabužėliais.
6 patarimai, kaip sumažinti melanomos riziką:
1. Stebėti apgamus, ar nekinta jų spalva, dydis, forma.
2. Kilus net menkiausiems įtarimams pasirodyti specialistui.
3. Nepažeisti apgamų.
4. Naudoti apsauginius kremus nuo saulės turinčius bent SPF 30.
5. Nuo saulės drabužiais dengti kuo daugiau kūno.
6. Riboti buvimo tiesioginėje saulėje laiką.
Komentuoti