Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Pirmieji perkaitimo požymiai – ant odos pasirodę prakaito lašeliai. Neatsivėsinus pavėsyje, neišgėrus skysčių, gali įvykti šiluminis smūgis: ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40 °C), padažnėja ir sustiprėja pulsas, gali atsirasti labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas. Įvykus šiluminiam smūgiui, patariama nedelsiant kviesti medikus, o kol jie atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį: paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Primename gyventojams kaip reikėtų elgti esant karštiems orams:
- Ribokite fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 17 valandos. Sodo, daržo bei kitus ūkio darbus susiplanuokite atlikti anksti ryte arba vakare.
- Stenkitės būti patalpose, kuriose yra įrengti ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Jei neturite tokių sąlygų namuose, susiplanuokite praleisti laiką vėsiose patalpose: bibliotekoje, prekybos centre ar pan. Svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų žemesnė nei 18 ºC.
- Nepalikite uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl likusiesiems automobilyje gali grėsti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
- Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
- Eidami į lauką, užsidėkite galvos apdangalą arba vietoj galvos apdangalo naudokite skėtį. Lauke dėvėkite saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Dėvėkite lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius.
- Naudokite apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF ir daugiau). Apsauginiais kremais pasitepti reikia 30 min. prieš einant į lauką.
- Dažniau gerkite skysčius – visą dieną po truputį, nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys. Geriausiai tam tinka mineralinis, mineralizuotas, geriamasis arba pasūdytas vanduo. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais – jie skatina skysčių išsiskyrimą.
- Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
- Periodiškai aplankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštą dieną.
- Jei sergate širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, stebėkite savo sveikatos būklę. Atminkite, kad esant dideliems karščiams paskirtų vaistų poveikis gali pakisti, todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju dėl vaistų vartojimo, jų dozės.
- Dirbantiems karštyje darbuotojams turi būti numatytos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
Su rekomendacijomis kaip elgtis esant gamtiniams pavojams galite susipažinti čia.
Rekomendacijos esant karštam orui
Kaip elgtis ištikus šilumos smūgiui?
Stipriai perkaitus reikia nukentėjusįjį perkelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, atsagstyti rūbus, jeigu sąmoningas, duoti atsigerti vandens. Jei pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai – padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės – būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iki kol atvyks medikai stenkitės sumažinti kūno temperatūrą – apšlakstykite vėsiu vandeniu, apklokite vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Netekusį sąmonės nukentėjusįjį paguldykite ant šono, kad pradėjus vemti žmogus nepaspringtų skrandžio turiniu. Patikrinkite kvėpavimą, pulsą. Kritiniu atveju imkitės pirminio gaivinimo.
LR sveikatos apsaugos ministerija primena, ką reikia žinoti apie pirmąją pagalbą.
Komentuoti