„Šalutinis poveikis yra reakcija, kurią gali sukelti bet koks vaistas, arba pacientas galvoja, kad jį sukėlė vaistas. Vieniems asmenims jis gali pasireikšti, kitiems, vartojantiems tą patį vaistą, – ne, nes visi skirtingai reaguoja į aktyviąsias medžiagas. Žmonės turėtų perskaityti informacinį lapelį apie galimą vaisto šalutinį poveikį, tačiau nereikėtų visko pritaikyti sau ir manyti, kad nurodytas poveikis būtinai pasireikš. Patarčiau prisiminti, kad šalutinis poveikis gali kilti, tačiau gali ir nekilti, kur kas svarbiau nagrinėti teigiamą vartojamų vaistų poveikį“, – sako gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė.
Šalutinio poveikio galima išvengti
Visi galimi šalutiniai vaisto poveikiai yra aprašyti preparato charakteristikoje. Doc. J. Badarienės teigimu, ten yra surašyta labai daug įvairių simptomų. Jie atsiranda iš to, kad vaistą įvedant į rinką, vyksta klinikiniai tyrimai ir bet kokie simptomai, kurie pasireiškia juose dalyvaujantiems pacientams, net ir pavieniai, yra įrašomi į informacinį vaisto lapelį.
Vieni dažniausių šalutinių reiškinių, kuriuos galima rasti bene visų vaistų anotacijose, yra alerginė reakcija, pykinimas, nepageidaujamas poveikis kepenims. Kai kurios vaistų grupės turi tik joms būdingą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, viena vaistų grupė, naudojama mažinti arterinį kraujo spaudimą, labiau sukelia kosulį arba padidina gliukozės koncentraciją nei kitos grupės.
Gydytoja kardiologė sako, kad jei pasireiškė šalutinis vaisto poveikis, o jį būtina vartoti, reiktų nenusiminti, nenutraukti vaisto vartojimo ir kreiptis į gydantį gydytoją. „Vaistas, dėl kurio pasireiškė šalutiniai reiškiniai, gali būti keičiamas į kitą. Visada labai svarbu pasitarti su vaistą paskyrusiu gydytoju. Jei pasireiškė šalutiniai reiškiniai nuo tam tikros vaistų grupės, bet jie yra būtini gydymui, mėginame pradėti nuo mažesnių dozių ir stebėti, ar nepasireiškia pašalinės reakcijos, tuomet dozę palaipsniui didinti iki reikiamos. Gali būti keičiamas ir vaisto vartojimo režimas. Tačiau dėl šių žingsnių turėtų nuspręsti gydytojas, o ne pacientas“, – teigia ji.
Pojūčius sukelia nocebo efektas
Kartais šalutinis poveikis yra realus, o kartais sukeltas vadinamojo nocebo efekto. Tai priešingas placebui efektas, sakantis, kad jei žmogus, gerdamas vaistus, tikėsis pašalinių reakcijų, tai jos ir bus. Taip nutinka, kai pacientas ima jausti šalutinį poveikį, nes perskaito apie jį informaciniame lapelyje, pavyzdžiui, pradeda niežėti odą perskaičius, kad niežulys yra dažnas reiškinys.
„Tai psichologinis nusiteikimas. Amerikos širdies asociacijos kongrese 2020 m. pabaigoje pristatytas „Samson“ tyrimas patvirtino statinų sukeliamą nocebo efektą. Į šį tyrimą buvo įtraukti pacientai, nutraukę statinų vartojimą dėl šalutinių reiškinių per pirmas 2 savaites nuo gydymo inicijavimo. Dvigubas aklas tyrimas, kai nei gydytojai, nei pacientai nežinojo, ką vartoja, truko vienerius metus. Pacientai gavo 12 buteliukų ir juos vartojo kompiuterio parinkta atsitiktine tvarka, o apie simptomus pranešdavo išmaniojo telefono programėle.
„Samson“ tyrimas patvirtino, kad 90 proc. statinų pašalinio poveikio sukelia tiesiog žinojimas, kad geria statino tabletę (nocebo efektas). Pasibaigus tyrimui, po 6 mėnesių, pusė jame dalyvavusių pacientų sėkmingai grįžo prie gydymo statinais“, – pasakoja doc. J. Badarienė.
Šalutiniam poveikiui įtakos gali turėti ir psichologinis aspektas. Pavyzdžiui, politablečių, kuriose sujungtos skirtingos veikliosios medžiagos, veikiančios kelias ligas – arterinę hipertenziją ir padidėjusią cholesterolio koncentraciją kraujyje – šalutinis poveikis teoriškai turėtų būti panašus, kaip ir atskirų tablečių, sudėtyje turinčių tokių pačių veikliųjų medžiagų. Visgi doc. J. Badarienė sako, kad pacientai politablečių šalutinį poveikį gali jausti rečiau vien dėl to, kad patys emociškai geriau jaučiasi dėl to, jog vartoja mažiau tablečių.
Jos teigimu, dažniausiai politabletės ir yra labiausiai priimtinos tiems pacientams, kuriems psichologiškai sunku vartoti daug tablečių. Politabletės skiriamos ir pirminės prevencijos pacientams, sergantiems lengvesne ligos forma, kai ne taip svarbu pasiekti griežtų gydymosi tikslų, taip pat pacientams, ypač vyresnio amžiaus, turintiems kitų gretutinių ligų ir vartojantiems daug vaistų. Pacientai retai atsisako galimybės vietoje dviejų ar trijų iki tol vartotų tablečių gerti vieną.
Gydytojų pareiga – akcentuoti naudą
Doc. J. Badarienė sako, kad vaisto esmė yra ne jo galimas šalutinis poveikis, o teigiama įtaka sveikatai, todėl ją ir reikėtų pabrėžti.
„Onkologiniai ligoniai vartoja vaistus, nes yra įsitikinę, kad šie padės pasveikti, nors labai dažnai tokie pacientai iš tikrųjų patiria gausybę nemalonių šalutinių reiškinių. Farmacijos mokslas daug prisidėjo prie to, kad šiandien žmonės apskritai daug ilgiau gyvena“, – tikina gydytoja kardiologė.
Nuo šalutinio poveikio baimės „gydo“ atviras gydytojo ir paciento pokalbis. Medikas turi paaiškinti, kodėl vaistas skiriamas, kaip jį vartoti, kokie vaisto privalumai, kodėl būtent šis vaistas skiriamas pacientui, kokie galimi šalutiniai reiškiniai – pacientas turi viską žinoti. Doc. J. Badarienė sako, kad gydytojas didesnę laiko dalį turėtų skirti aiškinimui, kokios to vaisto stipriosios pusės, o tik po to, koks galimas šalutinis poveikis.
Lietuvoje mitais apie šalutinį poveikį ypač apgaubti statinai. Įvairūs tyrimai rodo, kad apie 13–30 proc. statiną turinčių vartoti žmonių to nedaro, net nenusiperka statino, nes dalis abejoja vaisto nauda, o kitus jis priverčia pasijausti itin sunkiais ligoniais, nes tenka vartoti daugiau tablečių. Pastaruoju metu yra galimybė sumažinti pacientui naudojamų tablečių skaičių – skirti politabletę, kurioje yra dvi aktyvios medžiagos, veikiančios skirtingas ligas, pavyzdžiui, padidėjusį arterinį kraujo spaudimą ir padidėjusią cholesterolio koncentraciją.
Doc. J. Badarienės teigimu, gydytojai, tiek skirdami politabletes, į kurių sudėti įeina statinas, tiek statinus atskiromis tabletėmis, turėtų informuoti pacientą, kad statinai ne tik mažina padidėjusią cholesterolio koncentraciją, bet turi ir kitų papildomų, labai gerų savybių – mažina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, pakartotinio infarkto riziką.
„Mokslinės studijos įrodė, kad kuo mažesnė mažo tankio cholesterolio koncentracija, tuo mažesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus mažo tankio cholesterolį 1 mmol/l ir kraujospūdį 10 mmHg infarkto tikimybė gali sumažėti apie 78 proc., o mirties rizika – iki 68 proc.
Kartais žmonės sako, kad vartojo vaistus ir nieko gero neįvyko. Ne visada turi įvykti kažkas gero. Jeigu vartojant vaistus neįvyksta kardiovaskuliniai įvykiai – tai jau yra gerai, nes toks ir yra gydymo tikslas“, – pabrėžia medikė.
Komentuoti